Kordoboje (Ispanija) Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai aptarė naujos Europos išorinių veiksmų tarnybos kūrimą, ES santykius su didelėmis ir ekonomiškai stiprėjančiomis valstybėmis ir padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime kovo 5-6 d. dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Susitikime dalyvavusi ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketrina Ešton (Catherine Ashton) ministrams pristatė pasirengimą Europos išorinių veiksmų tarnybos (EIVT) steigimui. Ministrai sutarė, kad būtina steigti EIVT ir išreiškė paramą vyriausiajai įgaliotinei.
„Negalima praleisti progos sukurti tvirtą europinę tarnybą, unikalią instituciją, instrumentą, skirtą bendrai ES užsienio politikai kurti, paremtą ne vien tik geoekonominiais tikslais, bet ir bendromis europietiškomis vertybėmis“, - sakė A. Ažubalis.
Anot jo, įprasminti Europos išorinių santykių tarnybą, rasti jai vietą Europoje yra ne vyriausiosios įgaliotinės, o ES užsienio reikalų ministrų darbas.
„Turime aptarti EIVT veiklą su K. Ešton bent kartą per du mėnesius, organizuoti bendrus užsienio reikalų ministrų vizitus į regionus, kuriuose turime didesnį įdirbį“, - pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
A. Ažubalio nuomone, svarbu, kad kuriama Europos išorinių veiksmų tarnyba būtų visų ES valstybių bendra tarnyba, bent trečdalį joje turėtų sudaryti ES narių atstovai.
„Vėliau sugrįžę į Lietuvos diplomatinę tarnybą, Lietuvos deleguoti diplomatai ją praturtintų savo patirtimi“, - sakė ministras.
Taip pat, anot jo, svarbu, kad naujai kuriama EIVT papildytų Lietuvos diplomatiją, pavyzdžiui, prisidėtų prie Lietuvos piliečių teisių tose šalyse, kur Lietuva neturi diplomatinių atstovybių, užtikrinimo.
A. Ažubalis pabrėžė, kad šie principai aktualūs ir kitoms mažesniosioms ES šalims. Ministras kartu su dar trimis ES šalių (Kipro, Latvijos ir Slovėnijos) užsienio reikalų ministrais pasirašė bendrą laišką, kuriame ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai kviečiama atsižvelgti į šiuos išvardytus pasiūlymus.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, ministrai susitikime taip pat aptarė ES santykius su didelėmis kylančios ekonomikos valstybėmis, tokiomis kaip Brazilija, Indija ar Kinija, siekiant jas įtraukti į globalių klausimų aktyvesnį sprendimą.
A. Ažubalis sakė, kad didėjant šių strateginių ES partnerių politiniam ir ekonominiam svoriui, jos turėtų prisiimti ir atitinkamą atsakomybę - atsakingai dalyvauti pasaulinių problemų, tokių kaip branduolinių ginklų neplatinimas, klimato kaita ar Afganistanas, sprendime.
„Šiuo metu Lietuva vienintelė iš ES šalių turi bendradarbiavimo Afganistane su trečiosiomis šalimis patirties - su Japonija. ES turėtų stengtis labiau įtraukti Indiją, Kiniją ir kitas kylančias šalis į Afganistano problemų sprendimą“, - teigė ministras.
Ministrai aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose ir koks galėtų būti ES vaidmuo regione, JAV specialiojo pasiuntinio Džordžo Mičelo (George Mitchell) pateiktus naujus taikos derybų atnaujinimo siūlymus.
A. Ažubalis pažymėjo, kad Lietuva remia ES poziciją dėl Artimųjų Rytų taikos proceso ir nuosekliai pasisako už dviejų valstybių - Izraelio ir Palestinos - taikiai gyvenančių viena šalia kitos, egzistavimą. Lietuva remia JAV pasiuntinio Dž. Mičelo taikos derybų atnaujinimo siūlymą ir ragina Izraelį ir Palestiną nedelsiant pradėti taikos derybas.
