Emigrantų iš Lietuvos pamėgtoje saulėtoje Ispanijoje dabar dėl vietos po saule reikia stipriai pasigrumti. Tačiau kartais pastangos gali nueiti perniek - už alinantį darbą nebūtinai bus atlyginta.
Lietuvos ambasados Ispanijoje darbuotojai įspėja, kad Lietuvos piliečiai, ypač nepatyrę ir menkiau išsilavinę, nepasikliautų neaiškiais pasiūlymais dirbti Ispanijoje, antraip patiklumas jiems gali atsieiti nemalonių išgyvenimų svetimame krašte.
Apgauna silpnus
Mindaugas Gabrėnas, Lietuvos ambasados Ispanijoje sekretorius konsuliniais klausimais, LŽ pasakojo, kad šiuo metu Ispanijoje veikia organizuotos gaujos, kurios Lietuvoje verbuoja menkesnio intelekto, kartais net protiškai atsilikusius žmones, siūlo jiems nesudėtingą darbą, pavyzdžiui, skinti apelsinus ir žada nemokamai nuvežti į Ispaniją. Atvežti į svetimą kraštą lietuviai būna apgyvendinti lūšnose ir dirba veltui, jiems sakoma, kad neva turi atidirbti už kelionę, vėliau tokiems samdiniams pinigų nemoka prisidengdami sunkia ekonomine padėtimi ir panašiai.
Pašnekovas sakė, kad labai pažeidžiami tie mūsų krašto žmonės, kurie įsitikinę, neva šiuo metu tik Lietuvoje sunku susirasti darbą, esą svečioje šalyje jie gyventų sočiai ir darbą ten rastų nesunkiai.
„Ekonomikos sunkmetis palietė visą pasaulį, ne tik Ispaniją ar Lietuvą. Lietuvoje gyvenantiems ir darbo neturintiems piliečiams, ypač tiems, kurie mažai domisi juos supančiu pasauliu, atrodo, kad prasta ekonominė situacija ir nedarbas egzistuoja tik Lietuvoje. Neretai, tikėdamiesi užsidirbti, jie aklai užkimba už bet kokių pasiūlymų dirbti užsienyje“, - dėstė pašnekovas.
Naujokai plūsta į nežinią
2009 metų pirmąjį ketvirtį Ispanijoje nedarbo lygis viršijo 17 proc., ši valstybė pasiekė didžiausius nedarbo rodiklius Europos Sąjungoje (ES). Tačiau, pasak M.Gabrėno, šis kraštas tebedomina svetimšalius, sutinkančius dirbti ir nelegaliai.
„Į Ispaniją tiesiog plūsta nelegalių agentūrų skelbimais, siūlančiais darbą Ispanijoje, susigundę Lietuvos piliečiai“, - pasakojo pašnekovas.
Jis sakė, kad dabar atvykstančiųjų iš kitų kraštų padėtis ypač pasunkėjo. Mat geresniu ekonominiu laikmečiu susidūrę su problemomis dėl užmokesčio ar dėl sutartų sąlygų nevykdymo, jie galėtų tiesiog išeiti dirbti kitur, net ir visiškai nemokėdami ispanų kalbos. Tačiau dabar apgauti, nukentėję darbininkai tokios galimybės neturi, juoba jeigu jis čia emigrantas bei naujokas svetimoje darbo rinkoje.
„Nekvalifikuotas, neturintis patirties, kalbos nemokantis darbininkas vargu ar bus priimtas į darbą, kai šalia pilna kalbančių ispaniškai ir turinčių patirtį potencialių darbuotojų. Todėl dabar į ambasadą Ispanijoje besikreipiančių Lietuvos piliečių pagrindiniai klausimai ir prašymai skamba maždaug taip: „Mane apgavo, nemoka pinigų. Padėkite grįžti namo“, - apie tai, kaip kai kuriems lietuviams baigiasi darbo paieška, pasakojo M.Gabrėnas.
Per pastaruosius mėnesius į Lietuvos ambasadą Ispanijoje jau kreipėsi apie 30 tokių apgautų piliečių.
Šiuo metu visa turima informacija apie anksčiau minėtus sukčiavimo atvejus yra perduota Lietuvos policijai, pradėti tyrimai.
Ambasada ragina Lietuvos piliečius nepasikliauti spaudoje pasirodančiais nelegalių agentūrų skelbimais, kviečiančiais atvykti dirbti.
Ispanas - į svetimšalio vietą
Ispanijoje daugiau nei 5 metus dirbanti Aušra LŽ pasakojo, kad pramonės sektoriuje darbo netekusius ispanus norima įdarbinti vietoje imigrantų. „Ispanai piktinasi, kad jie patys neturi darbo, o atvykėliai iš Rytų Europos čia dirba. Anksčiau ispanai nieku gyvu nebūtų sutikę už tokį atlygį atlikti tų darbų, kuriuos sutinkame dirbti mes, o šiandien sako, kad tai turi būti jų darbo vietos, jų atlyginimai. Yra tekę girdėti ir matyti ne vieną atvejį, kai darbdaviai rašo papeikimus ar kitaip pasistengia, kad emigrantas netektų darbo. Jo vietą užima vietinis darbininkas. Kito atvykėlio jie nesirenka, nors jis ir turi patirties, moka kalbą“, - pasakojo Aušra apie realijas jos darbo aplinkoje.
M.Gabrėnas sako nežinąs konkrečių atvejų, kad svetimšaliai būtų atleidžiami iš darbo, o į jų vietas būtų siūlomi ispanai. „Kalbant apie Europos Sąjungos (ES) piliečius, tokia diskriminacija prieštarautų žmonių lygybės principams ir būtų netoleruotina“, - dėstė Lietuvos ambasados Ispanijoje darbuotojas.
Daugiausiai bedarbių Ispanijoje skaičiuojama statybų sektoriuje, tad tikėtis susirasti darbą statybų aikštelėje čia beveik nerealu. Tačiau lietuviams Ispanijoje iš dalies pasisekė, nes didžioji dalis čia dirbančiųjų nugaras lenkė žemės ūkyje, kurį sunkmetis palietė mažiau.
„Ambasada yra girdėjusi, kad darbo netekę lietuviai, dirbę statybų sektoriuje, grįžo į Lietuvą. Bet dauguma mūsų imigrantų dirbo ir veikiausiai tebedirba žemės ūkio sektoriuje, o jis sunkmečio paliestas kiek mažiau, todėl ir netekusiųjų darbo mažiau. Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į ES, Ispanijoje atsirado dar pigesnės darbo jėgos. Todėl galima sakyti, kad „už vietą po saule“ lietuviai turėjo pradėti kovoti gerokai iki prasidedant krizei“, - teigė M.Gabrėnas.
Jis paaiškino, kokių pašalpų gali tikėtis Ispanijoje dirbęs ir darbo netekęs lietuvis. Jei asmuo Ispanijoje dirbo legaliai ir yra pradirbęs bent vienus metus, jam priklauso bedarbio pašalpa. Pašalpos dydis - 70 proc. uždarbio, apskaičiuoto pagal paskutinius 6 dirbtus mėnesius. Jei bedarbis augina vaiką ar yra dėl kokių nors kitų priežasčių socialiai remtinas, jam 4 mėnesius mokama 100 proc. buvusio atlyginimo siekianti pašalpa.
Artėjant Europos Parlamento rinkimams, Ispanijoje balso teisę turi 17 992 čia įsikūrę lietuviai. Taip pat yra vadinamųjų „latentinių“ migrantų, kurie į Ispaniją atvyksta sezoniniams darbams; koks jų skaičius jokių duomenų nėra. Ambasados nuomone, Ispanijoje legaliai galėtų darbuotis apie 20 tūkst. lietuvių.
