Standartinė vidutinės klasės buto kvadratinio metro kaina Vilniuje yra 3600 eurų. Tad už 26 kv. m. naujos statybos būtą Žirmūnuose tenka pakloti 93 tūkst. eurų.
„Paklausiausi rinkoje yra dviejų tipų produktai, pagal statistiką žiūrint: arba pats pigiausias būstas, ekonominis segmentas, arba pats prabangiausias, „premium“ segmentas“, – teigia „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis.
Tokių mažų butų sostinėje dabar gali būti apie 15 procentų, tai rodo, kad žmonės, neįpirkdami vidutinio dydžio būstų, griebiasi bent tokio šiaudo. O mažojo buto kaimynai gyvens išties laisviau – už sienos esančio buto plotas – 72 kv. m., šeimininkai dar ir džiaugsis didžiule terasa. Kaina – 306 tūkst. eurų, arba 4300 eurų už kvadratinį metrą.
„Nė viename segmente šiai dienai nefiksuojame kainų mažėjimo, priešingai, tam tikrame segmente net matome kainų ūgtelėjimą“, – sako Š. Tarutis.
Turėti nuosavą turtą – nepasiekiama svajonė?
Nors daugelis tikėjosi, kad per infliaciją sumažėjus pirkėjų būsto kainos irgi susitrauks, nieko panašaus neįvyko. Nors ir nežymiai, jos toliau auga. Nors Lietuvoje netrūksta pirkėjų, ieškančių prabangaus būsto, o ir įperkamumas šiek tiek auga, jokių gerų žinių nėra tiems, kurie dairosi mažiau kainuojančių namų.
„Būsto įperkamumas pagerėjo, tačiau pasiūloje mažėja pigesnio būsto. Tai reiškia, kad tie gyventojai, kurie turėjo mažesnes pajamas, jie nelabai turi iš ko pasirinkti“, – teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Maža to, keblu susirasti ir butą senos statybos name. Tokių butų gyventojai, jei ir norėtų persikelti į naujesnius, irgi neišgali to padaryti, taigi senieji neatsilaisvina.
„Antrinėje rinkoje bus mažesnė pasiūla, nes antrinės rinkos savininkai negali pereiti į pirminę rinką“, – sako T. S. Kvainickas.
Taigi, ar nebus taip, kad turėti nuosavą būstą daugeliui lietuvių taps nepasiekiama svajonė?
„Žiūrint į labai tolimą perspektyvą – taip, tokia galimybė yra, bet tai ne vien Lietuvos klausimas, daug didžiųjų pasaulio sostinių atsiranda tas klausimas, kad įpirktum pirmą būstą yra itin sunku“, – teigia Š. Tarutis.
Tampame panašūs į Londoną ar Paryžių
„Vilniuje vidutiniškai reikia 10 metinių atlyginimų norint įsigyti 60 kv. m. būstą ir tas skaičius pakankamai didelis. Istoriškai Vakarų valstybėse buvo įprasta skaičius 5“, – teigia „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tai kiek mažesnis rodiklis nei Londono ar Paryžiaus, bet didesnis nei Skandinavijos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad būsto neįperkamumas – visai ne ateities, o jau dabarties problema.
Pavyzdžiui, sostinės Paupio mikrorajone kvadratinio metro kaina gali siekti ir 8000 eurų. Nusipirkti tokį butą uždirbant vidutinę algą taupyti reikėtų 20 metų ir per šį laikotarpį nevalgyti, negerti ir išvis neturėti jokių išlaidų. Kitaip tariant, misija neįmanoma.
„Praktiškai ta riba, kai galima sakyti, kad būstas neįperkamas. Vidutines pajamas gaunantis gyventojas nebelabai gali įsigyti būstą miesto centre. Šiuo atveju mes tapome panašūs į kai kurių kitų šalių sostines, tarkime, Londone, Paryžiuje taip pat vidutines pajamas gaunantys žmonės nesugeba įsigyti“, – tikina ekonomistas.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Lietuvoje, Vilniaus centre, butus gali nusipirkti nebent "Blinkevičiūtės" ir kompanija
