Išanalizavo du pasiūlymus dėl partnerytės: vienas jų – „tikras spjūvis į veidą“

Rudenį Seime kils batalijos dėl dviejų įstatymo projektų, kuriais bandoma spręsti tą patį – partnerystės – klausimą. Ir nors klausimas tas pats, Seimo narių siūlomi teisiniai keliai skiriasi kaip diena ir naktis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienos iš siūlomų pataisų reglamentuoja verslo, o ne šeimos santykius ir atvertų kelia kurti poligamines šeimas ir komunas.

15

Seime šiuo metu kalbama apie du skirtingus projektus, kurie galėtų reglamentuoti asmenų partnerystę. Vienas jų – Partnerystės įstatymas, kurį parengė grupė dabartinių valdančiųjų, tačiau projektas neperžengė pirmojo laiptelio Seime ir buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Jį į Seimo plenarinių posėdžių salę planuojama grąžinti rudenį.

Antrasis – Civilinio kodekso pataisos, kurias dar 2017 m. įregistravo grupė valstiečių su tuo metu opozicijoje dirbusiais krikdemais. Šios pataisos kalba apie bendro gyvenimo sutartį. Dėl jų šiuo metu vyksta diskusijos Seime, pataisos taip pat tobulinamos.

Portalas tv3.lt lygina, kuo skiriasi arba yra panašūs abu įstatymo projektai, kokias teises jie užtikrins ar neužtikrins partnerystę sudaryti nusprendusiems asmenims. Svarbu atkreipti dėmesį, kad abu projektai vis dar yra tobulinami ir gali reikšmingai keistis. Tekste lyginami tie projektų variantai, kurie šiuo metu registruoti Seime.

(15 nuotr.)
FOTOGALERIJA. LGBT bendruomenė pasmerkė Seimo žingsnį: „Tai gėdingas momentas Lietuvos istorijoje“

Bendras įspūdis: vienas projektas – spjūvis į veidą

Pagalbos analizuojant abu projektus portalas tv3.lt paprašė Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovės Jūratės Juškaitės. Ji pripažįsta, kad nė vienas iš variantų nėra tobulas. Tačiau opozicijos ir grupės valdančiųjų palaikomas pataisas dėl bendro gyvenimo sutarties specialistė vadina absoliučiu nesusipratimu.

„Panašu, kad mėtosi patys pataisų registratoriai arba bent keli žmonės, kurie atstovauja pataisoms viešojoje erdvėje. Jeigu vis dėlto yra noras teikti šias pataisas kaip opoziciją Partnerystės įstatymui, tai aš sakyčiau, kad tai tiesiog absoliutus nesusipratimas.

REKLAMA

Tai, kas siūloma Civilinio kodekso pataisomis, yra neorus pasiūlymas, didelės visuomenės dalies, kuri kuria šeimas ne santuokos būdu, tai tam tikras spjūvis į veidą jiems“, – tv3.lt sakė J. Juškaitė.

Kiek žmonių gali sudaryti partnerystę?

Šį pavasarį grupės valdančiųjų Seime įregistruotu Partnerystės įstatymu bandoma reglamentuoti tiek tarp vyro ir moters, tiek tarp tos pačios lyties asmenų sudaromą partnerytę. Projekte akcentuojama, kad partnerystė grindžiama „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais“.

Įstatymo projekte labai konkrečiai nurodoma, kad partneriais gali tapti tik pilnamečiai asmenys, tarpusavyje neturintys giminystės ryšių, nesusituokę tarpusavyje ar kitais asmenimis, taip pat nesudarę partnerytės su kitais asmenimis.

Taip pat projekte rašoma: „Partnerystės santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, partnerystės savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Tuo metu Civilinio kodekso pataisose dėl bendro gyvenimo emociniai partnerių ryšiai neminimi, taip pat nenurodomas partnerių limitas.

„Paradoksalus momentas, kad pataisas teikia konservatyvūs politikai, bet pats pasiūlymas, sakyčiau, nekonservatyvus. Ta prasme, kad šiuo atveju bendrą gyvenimą kartu galėtų sudaryti ne vienas žmogus. Tai tiktų ir tos pačios, ir skirtingų lyčių asmenims. 

Čia atveriama galimybė kurti komunas ir žmonėms reguliuoti tarpusavio santykius, tai gali būti ir penki, ir šeši, ir 20 žmonių. Čia nėra taikomas monogamijos principas, nes, na, einama tarsi iš tos pozicijos, kad tai nėra šeiminiai santykiai“, – teigė J. Juškaitė.

Kam skirtos pataisos?

Partnerytės įstatyme, be jau minėto partnerystės sudarymo, grindžiamo emociniais santykiais, taip pat minima partnerių pagarba ir lojalumas vienas kitam: 

REKLAMA

„Partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro partnerių gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.

Taip pat projekto rengėjai teigia, kad projekto tikslas yra konkretus: „sureguliuoti bendrai gyvenančių tos pačios lyties ir skirtingų lyčių porų teises ir pareigas“. 

Opozicijos ir dalies valdančiųjų palaikomose Civilinio kodekso pataisose nekalbama apie moralinį partnerių įsipareigojimą vienas kitam, neminimi šeimos santykiai, lytys. J. Juškaitė teigia, kad šios pataisos labiau skirtos reglamentuoti komercinius santykius.

„Seime viena pataisas registravusių Seimo narių Agnė Širinskienė pasakė, kad pataisos nėra skirtos šeimos teisiniams santykiams sureguliuoti. Ir ji, kaip pavyzdį, kam tos pataisos galėtų būti skiriamos, įvardijo dvi senyvo amžiaus moteris, kurios galėtų gyventi kartu dėl ekonominio intereso, nes, pavyzdžiui, sunku išlaikyti butą. Kad tai galėtų būti pataisos, kurios padėtų tokiems žmonėms susitvarkyti savo bendrą ūkį, bendrą gyvenimą“, – sakė J. Juškaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kurios Civilinio kodekso knygos pataisos siūlomos, –  šeštosios knygos, kuri skirta reguliuoti verslo santykius.

„Šiuo atveju siūloma verslo teisė – santykiai, kurių tikslas yra kurti pelną, verslą kartu – taip sureguliuoti žmonių santykius, neįvardijant to, pasakant, kad mes reguliuosime nešeiminius santykius. 

Iš principo tai yra pasakymas, kad aš jūsų šeimą laikau verslo partneryste ar kažkokiu panašiu dalyku. Todėl šiems Seimo nariams atrodo tinkama įdėti šias pataisas į Civilinio kodekso Šeštąją knygą, kuri yra skirta verslo, komerciniams santykiams reguliuoti, o ne bendram gyvenimui, šeimai, partnerystei. Bendresnis apibūdinimas, kad tos pateiktos pataisos turbūt yra juodas humoras“, – sakė J. Juškaitė.

REKLAMA

Nekilnojamasis turtas, nuoma

Abu projektai apibrėžia partnerių teises į turtą, nuomą ir kt. J. Juškaitė mato spragą, kad Partnerytės įstatyme sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę, o ne jungtinę, kokia būtų numatoma sudarant santuoką.

„Skirtumas tarp šių dviejų formų toks, kad partneriams skiriantis, jei prireiks teismo, partneriams teks įrodinėti savo įnašą į nuosavybę, kuri buvo sukurta partnerystės metu.

Taip ne iki galo užtikrinamos prastesnėje pozicijoje esančio partnerio teisės. Nes, pavyzdžiui, namų šeimininkė arba kiti žmonės, kurie dirba namuose ir net ne piniginiu indėliu prisideda prie šeimos gerovės, tai skiriantis gali jų interesai nukentėti arba nebūti pilnai apsaugomi“, – pastebėjo specialistė.

O Civilinio kodekso pataisose dėl bendro gyvenimo J. Juškaitė mato kitą spragą – paveldėjimo klausimus.

„Kol kas yra siūloma, kad sudarius sutartį ir užregistravus ją pas notarą notarine tvarka, būtų paveldėjimas supaprastintas, būtų galima susitvarkyti paveldėjimo klausimus ir išvengti standartinių paveldėjimo mokesčių, kurie yra taikomi asmenims, kurie nėra artimi ar giminystės ryšiais susiję.

Tai, matyt, geras būdas išvengti mokesčių. Nebent mūsų valstybei tai tinka. Mes turime tam tikrą skirtingą mokestinį režimą žmonėms, kurie yra artimuose šeiminiuose santykiuose ir kurie nėra tokiuose santykiuose. Tai čia, sakyčiau, tai keistų iš esmės“, – sakė specialistė.

Kyla klausimas ir dėl nuomos sutarčių. Štai opozicijos palaikomose Civilinio kodekso pataisose nuomos klausimu nepažymimas partnerių, kuriems galiotų nuomininko teisės, skaičius.

„Tarkime, jūs išsinuomojote butą, tai jūsų sutuoktinis turi tam tikras teises į tą butą ir tam tikrus saugiklius. Šiuo atveju irgi tas pats būtų. Nežinau, jeigu 20 žmonių būtų sudarę sutartį ir kažkuris iš jų išsinuomojo butą, tai tada tos apsaugos būtų taikomos visiems 20 žmonių“, – pastebėjo J. Juškaitė.

REKLAMA

Vaikų klausimas nepaliestas

Nė viename projekte nekalbama apie partnerių teises į vaikus, nepaisant to, kad partneriais tampa ne tik to pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių asmenys, kurie susilaukia vaikų.

„Partnerystės statymas niekaip neužtikrina ir neatliepia vaiko teisių apsaugos. Tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių asmenų partnerystę sudariusių. 

Ir labiausiai pažeidžiamoje pozicijoje ir toliau lieka tos pačios lyties šeimose augantys vaikai, nes vieno iš partnerių teisės ir pareigos nebus niekaip apibrėžtos ir įvardintos. Tai ir toliau bus nesureguliuota ir nesutvarkyta“, – sakė J. Juškaitė.

Civilinio kodekso pataisose dėl bendro gyvenimo sutarties vaikai taip pat niekaip nefigūruoja.

„Niekaip nėra sprendžiamas vaikų klausimas, niekaip nėra sprendžiami su teisminiais procesais susiję klausimai ir daugybė kitų teisių ir pareigų, kuriuos šiaip jau šeimos santykius kuriantys žmonės turėtų turėti. Šita prasme siūlomos pataisos yra absoliučiai kiauros.

Čia nekalbama apie įvaikinimą, net ir skirtingų lyčių porose augančių vaikų teises ir tų teisių užtikrinimą“, – vardijo specialistė.

Kitos teisės

J. Juškaitė Civilinio kodekso dėl bendro gyvenimo pataisose pasigenda kai kurių temų, kurios aiškiai apibrėžtos Partnerytės įstatyme.

„Jeigu galvojame, kad šitos pataisos galėtų būti kažkokia alternatyva partnerystės įstatymui, tai yra daugybė teisių ir probleminių aspektų, apie kuriuos nekalba pataisų rengėjai. Pavyzdžiui, atstovavimas teisės procese, atsisakymas liudyti, šeimos nario mirtis arba staigiai susidariusi pavojinga situacija jo ar jos gyvybei.

Pataisos aiškiai rodo, kad informaciją apie sveikatos būklę būtų galima gauti tik su išankstiniu paciento sutikimu. Tai reiškia, jeigu įvyksta kažkokia ekstra avarija, situacija arba dar kas nors, tai šios pataisos nieko nekeičia“, – pastebėjo J. Juškaitė.


Rašyti komentarą...
M
Mama
2021-06-12 13:28:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nustokit su tom LGBT teisėm. Dauguma jų partnerius mano dažniau nei kojinės. Kam jiems kažkokie įstatymai? Kad sveikiems žmonėms ant galvų galėtų lipti?
Atsakyti
-4

K
Kol
2021-06-12 13:21:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
bus šitos....ytes valdžioje,tol jie nenurims,nes puikiai supranta kad vienintelis šansas per šitų kadenciją prastumti visus nesuvokiamo proto įstatymus,daugiau tokios progos nebus,reikia tautai nenusileisti kad mums kakotu ant galvų kas tik nori.
Atsakyti
-5

!
!!!
2021-06-12 13:23:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Greičiau..... Yra norinčių pasipartneriuoti, kam tos baudos.... Su mergickomis pasirašome partnerystės sutartį, viena savaitgali su viena po algų, kita su kita, kaip partneris 50e ant stalo iš algos prie šeimos biudžeto po partnerystės ir ramu......
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (36)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų