Naujienų portalui tv3.lt pavyko išsiaiškinti šokiruojančią ir skandalingą informaciją. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė teigė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškė įtarimus Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jakubauskui dėl prekybos žmonėmis.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą, taip pat patvirtino ir tai, kad tarp įtariamųjų yra ir Romas Jakubauskas.
Prokuratūros teigimu, šiuo metu įtarimai pareikšti 7-iems fiziniams asmenims, tarp kurių yra ir minimas muftijus R. Jakubauskas, taip pat 2-iems juridiniams asmenims.
Naujienų portalas tv3.lt bandė susisiekti su įtarimų sulaukusiu Romu Jakubausku, tačiau kol kas atsakymo negavo. Totorių bendruomenių sąjungos pirmininko teigimu, jis šiuo metu gali būti ne Lietuvoje, o išvykęs į užsienį. Gavus atsakymą – tekstas bus papildytas.
Mišinienė: muftijui pareikšti įtarimai dėl prekybos žmonėmis
Muftijus yra musulmonų religinis vadovas ir islamo teisės žinovas, aiškinantis religines nuostatas bei konsultuojantis bendruomenę.
„Mes šiandieną pamatėme mus tikrai sukrėtusį vaizdą ir čia kaip pavyzdį galėčiau pasakyti stulbinantį ir mums patiems labai netikėtą atvejį.
Viename iš prekybos žmonėmis tyrimų Vilniuje, Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškė įtarimus prekeiviui žmonėmis. Ir kas tas prekeivis žmonėmis? Staiga pasirodo, kad yra muftijus – Lietuvos muftijus, kuris įkūrė savo įmonę įdarbinęs ten žmones.
Šiandien jis įtariamas vykdęs prekybą žmonėmis, išnaudojęs migrantus darbiniais tikslais, dauguma kurių yra atvykę iš Filipinų. Tai tikrai sukrečiantys dalykai, o nukentėjusių toje byloje mes turime apie 100 asmenų ir tikriausiai čia dar ne pabaiga“, – sako K. Mišinienė.
Generalinė prokuratūra patvirtino informaciją dėl įtarimų muftijui
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą, taip pat patvirtino ir tai, kad tarp įtariamųjų yra ir Romas Jakubauskas.
„Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl, įtariama, prekybos žmonėmis (pagal Baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d.) bei dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.).
Įtarimai šiame tyrime pareikšti 7-iems fiziniams asmenims, tarp kurių yra ir Jūsų paklausime minimas asmuo, bei 2-iems juridiniams asmenims. Nukentėjusiais šiame tyrime šiuo metu pripažinti 64 asmenys.
Siekiant nepakenkti šiuo metu atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija šiuo metu neviešinama“, – nurodo prokuratūros atstovė.
Totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas: esu šokiruotas
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi ir į Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininką Motiejų Jakubauską. Šiai sąjungai priklauso ir R. Jakubauskas, jis ten yra dvasinis konsultantas.
Tiesa, Sąjungos pirmininkas Motiejus neslėpė nuostabos ir teigė apie įtarimus bei tokį ikiteisminį tyrimą girdintis pirmą kartą.
„Man čia naujieną pasakėte, jeigu tai tikrai pasitvirtins, mes jį labai greitai nuimsime nuo muftijų, čia baisus dalykas, čia arba apšmeižimas Lietuvos totorių, arba tada apkakojimas.
Tikrai negaliu net komentuoti, nes esu šoke, kaip šaltu dušu perpiltas. Bet jei pasitvirtintų, tai savaitės bėgyje padarytume susirinkimą ir viskas būtų išspręsta, čia net kalbų nėra.
Jeigu tai pasitvirtintų, tai čia būtų tragedija aukščiausiame laipsnyje“, – nurodo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas M. Jakubauskas.
Jis tv3.lt nurodė, kad R. Jakubauskas šiuo metu gali būti išvykęs į užsienį darbiniais reikalais.
Prekybos žmonėmis – tai ne visada grandinės, rūsiai ir fizinė prievarta
Prekyba žmonėmis dažnam vis dar asocijuojasi su ekstremaliais atvejais – pagrobimu, fiziniu smurtu, žmogumi, uždarytu kažkur rūsyje. Tačiau realybėje išnaudojimas gali prasidėti kur kas paprasčiau: nuo darbo pasiūlymo, pažado uždirbti daugiau ar pažinties su žmogumi, kuris atrodo galintis padėti.
Pasak K. Mišinienės, svarbiausia suprasti, kad prekybos žmonėmis atveju nebūtina visada matyti fizinę prievartą. Žmogus gali būti kontroliuojamas psichologiškai, apgaule arba pasinaudojant jo pažeidžiamumu.
„Prekyba žmonėmis pirmiausiai yra nusikaltimas – labai sunkus nusikaltimas. Atrodo, kad čia bus kokios istorijos apie grandinėmis prirakintas aukas, rūsiuose uždarytas mergaites, besišaukiančias pagalbos. Tikrai neneigsiu, smurto šitame nusikaltime yra įvairiose stadijose.
Kai auką norima suvaldyti, palaužti jos valią, tada tikrai matome daug smurto, tačiau nebūtinai vien tik fizinio smurto. Šiandien, kai kalbame apie prekybą žmonėmis, turėtumėme žinoti, kad prekeiviai žmonėmis, į kokią išnaudojimo formą betrauktų savo auką, jie dažniausiai naudoja tokias psichologines manipuliacijas, apgaulę arba pasinaudoja aukos pažeidžiamumu“, – aiškina ji.
Pasak K. Mišinienės, norint įrodyti prekybos žmonėmis nusikaltimą, svarbūs trys elementai – konkretūs veiksmai, naudojamos priemonės ir tikslas, dėl kurio žmogus yra išnaudojamas.
Seksualinis išnaudojimas, fiktyvios santuokos ir priverstinis nusikalstamumas
Prekybos žmonėmis formų yra ne viena. K. Mišinienė mini seksualinį išnaudojimą, priverstinį darbą, fiktyvias ir išnaudojančias santuokas, žmonių vertimą elgetauti ar daryti nusikaltimus ir kitas formas.
„Šioje visoje nusikaltimo grandinėje yra labai svarbus momentas – dėl ko nusikaltėlis daro tuos veiksmus, dėl ko žmogus parduodamas, perkamas, gabenamas ir išnaudojamas, kokiu tikslu? Tas tikslas ir atskleidžia prekybos žmonėmis formas.
Asmenys gali būti parduoti ir išnaudoti prostitucijoje, gali būti darbinis išnaudojimas, gali būti dėl fiktyvios išnaudojančios santuokos. Taip pat dar yra viena iš formų, šiandien labai aktuali mūsų šaliai, kuri yra kaip bizūnas plakantis mūsų šalies kūną, tai priverstinis nusikaltimų darymas“, – sako ji.
Prekybą organais K. Mišinienė taip pat įvardija kaip vieną iš formų, tačiau pabrėžia, kad Lietuvoje kol kas apie ją daugiausia kalbama teoriškai ir su tokiais atvejais centras nėra susidūręs.
Viena sunkiausių formų – žmogų verčia pačiam daryti nusikaltimus
Viena mažiausiai visuomenėje girdimų prekybos žmonėmis formų yra priverstinis nusikalstamumas. Tai situacijos, kai žmogus pats padaro nusikaltimą, tačiau tai daro ne savo noru, mat jį kontroliuoja ar verčia tai daryti kiti.
„Čia turime tą nusikaltimo formą, prekybos žmonėmis formą, kai tam tikri asmenys, dažnai visokios gaujos, nusikalstamos grupuotės, verčia pažeidžiamus asmenis daryti nusikaltimus“, – pasakoja K. Mišinienė.
Pasak jos, tokiais atvejais teisėsaugai kyla ypač sudėtinga užduotis, nes reikia atskirti nusikaltimą darantį asmenį nuo žmogaus, kuris pats yra tapęs išnaudojimo auka.
„Įsivaizduokite, koks tai yra didžiulis iššūkis ir teisėsaugai, kai visoje toje masėje, toje nusikaltimą dariusių asmenų grupėje, jie turi pamatyti ir išskirti tuos, kurie ne savo noru darė tą nusikaltimą“, – sako K. Mišinienė.
Pasak jos, dažniausiai žmonės tokiose situacijose verčiami vogti, plėšti arba platinti narkotikus.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė taip pat papasakojo apie didelę bylą, nagrinėjamą Šiaulių apygardos teisme.
„Šimtai vyrų iš visos Lietuvos buvo verbuojami, viliojami į Airiją, Šiaurės Airiją, dirbti ten prie medžio, dirbtuvėlėse, lentpjūvėse, tačiau visi pateko į narkotikų platintojų rankas. Ir štai gauja iš Plungės, kuri 10 metų sėkmingai vykdė savo tas užmačias, išnaudojo daugybę mūsų šalies žmonių.
Tai čia yra klasikinė šito nusikaltimo forma, kai žmonės apgaule buvo įvilioti, vėliau labai grubiai, naudojant daug fizinės jėgos, žalojant aukas, buvo versti platinti narkotikus jaunimo pasilinksminimo vietose, mokyklose“, – pasakoja K. Mišinienė.
Žmonės dirba be išeiginių, paimami asmens dokumentai, gyvena landynėse
Darbinis išnaudojimas, pasak K. Mišinienės, gali atrodyti labai skirtingai. Vienais atvejais darbuotojams tenka dirbti itin ilgas valandas, kitais – jie negauna tinkamo atlygio ar neturi galimybės pasiimti laisvadienių.
„Jeigu eina kalba apie vairuotojus, girdime apie labai ilgas darbo valandas, dienpinigių parodymą kaip atlyginimą, arba labai menką tą atlyginimą. Tas žmogus gali neturėti galimybės atostogauti, būna be išeiginių dienų“, – pasakoja K. Mišinienė.
Dar skaudesnė situacija, jos teigimu, gali būti su apgyvendinimu.
„Gyvenimo sąlygos yra klaikios, man ne kartą teko matyti tiesiog landynes. Aš net pavadinčiau tvartus, kai tie žmonės sukišami kaip kokie žvėrys į vieną urvą. Ir tu įeini į mažą patalpą, o ten daugybė žmonių gyvena ant savo tų lagaminų neišpakuotų“, – dalijasi ji.
K. Mišinienė sako, kad panašių situacijų yra tekę matyti ir statybų sektoriuje, kur žmonės gyvena tiesiog tuose objektuose, kuriuos stato, kartais drėgnose ir nešildomose patalpose.
„Žmonės nori dirbti, bet jie tikrai nenori būt laikomi vergais, gyvuliais, kurie dirba daugybę valandų per parą, negali pailsėti, negali turėti jokios išeiginės dienos.
Jų judėjimas ribojamas, jų asmens dokumentai yra paimami, neva pasaugoti, neva darbdavio seife saugiau asmens dokumentui, bet tuo pačiu tai yra visiškai ribojama judėjimo laisvė“, – aiškina K. Mišinienė.
Išnaudojamas migrantas gali bijoti prarasti ne tik darbą
Dar viena problema, anot K. Mišinienės, kad žmogus, supratęs, kad yra išnaudojamas, nebūtinai iškart kreipsis pagalbos.
Ji pasakoja, kad migrantui prabilus apie išnaudojimą gali kilti baimė netekti darbo, o kartu ir leidimo gyventi Lietuvoje.
„Jis gal ir norėtų papasakoti, kad jį išnaudoja, tačiau kartu jis bijo netekti darbo vietos. O ką mes matome realybėje? Prabilęs toks išnaudojamas migrantas automatiškai gali netekti darbo vietos, o tuo pačiu leidimo gyventi mūsų šalyje.
Įsivaizduokite, kokioje situacijoje jis atsiduria – jis atsiduria gatvėje, be nieko, be kalbos, be lėšų, be cento kišenėje, pusplikis ir nesuprantantis, kas aplinkui darosi, mes neturėtume į tokią padėtį statyti žmonių“, – sako ji.
Todėl, jos teigimu, nepakanka žmogui tiesiog pasakyti, kad jis gali kreiptis į Darbo inspekciją ar kitą instituciją.
„Net lietuviui, kuris kažkiek išmano mūsų šalies įstatymus, kuris kalba ta pačia kalba, yra labai sudėtinga įrodyti pačiam vienam savo teisybę. Todėl migrantas, kuris dažnai ateina be jokios pagalbos, kuris nelabai ir supranta, ką jis čia turi įrodinėti, dažniausiai su savimi ir neturi jokių dokumentų, tai kokios galimybės čia yra tokiame lygmenyje kažką įrodyti?“ – klausia K. Mišinienė.
Ji pabrėžia, kad migrantams Lietuvoje trūksta lengvai prieinamos nemokamos teisinės pagalbos, o žmogui, pasitraukusiam iš išnaudojimo, reikėtų užtikrinti ir laikiną būstą, materialinę pagalbą bei galimybę susirasti kitą darbą.
Į prekybos žmonėmis pinkles gali patekti ir vaikai
Prekybos žmonėmis aukomis gali tapti ne tik suaugusieji. K. Mišinienė sako, kad nepilnamečiai ypač dažnai įtraukiami į priverstinį nusikalstamumą.
Jos teigimu, vienas pavojingiausių mechanizmų yra kai paauglys ne tik įtraukiamas į narkotikų platinimą, bet pats pradedamas skatinti vartoti narkotikus.
„Mes matome, kad nepilnametis yra žaisliukas suaugusių rankose. Iš kur gi gali tas 14-metis gauti tuos narkotikus ir žinoti, ką jam reikia daryt? Aišku, kad visa tai yra organizuojama.
Dar daugiau, tas 14-metis yra pats sugundomas ir suviliojamas vartoti narkotikus, o toks žmogus yra kaip molis rankose, kuris darys, ką reikia – nesakys tiesos pareigūnams, socialiniams darbuotojams, slėps, bus lojalus tiems savo išnaudotojams“, – aiškina K. Mišinienė.
Anot jos, nepilnametis paniškai bijo savo išnaudotojų, bijo, kad su juo gali būti susidorota, o išnaudotojai tuo naudojasi.
Kas šiandien tampa prekybos žmonėmis aukomis?
Pasak K. Mišinienės, viena svarbiausių rizikų – žmogaus pažeidžiamumas. Tai gali būti žmonės, neturintys artimųjų, gyvenamosios vietos, darbo ar socialinio palaikymo. Gali būti ir psichinėmis ligomis sergantys asmenys, vienišos mamos ar tėčiai, smurtą patyrusios moterys. Taip pat ir buvimas migrantu yra lyg pažeidžiamumo faktorius.
„Prostitucijoje mes dažnai sutinkame moterų, kurios jau anksčiau buvo patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, todėl tolerancijos slenkstis yra labai žemas, jos paklusnesnės, labiau taikosi su tuo, ką patiria.
Joms atrodo, kad blogiau nei anksčiau joms nebus, tada jos bėga ir atsiduria dar blogesnėje situacijoje.“, – sako K. Mišinienė.
Todėl, jos teigimu, apie prekybą žmonėmis svarbu kalbėti ne tik kaip apie kriminalinę problemą, bet ir kaip apie socialinį reiškinį.
Policija pateikė naujausius duomenis
Apie prekybos žmonėmis mastą ir besikeičiančias išnaudojimo formas naujienų portalui tv3.lt komentavo ir Policijos departamento atstovas Ramūno Matonio. Jis nurodė, kad tokie nusikaltimai paprastai priskiriami prekybos žmonėmis arba išnaudojimo priverstiniam darbui atvejams.
Anot jo, šiemet dėl prekybos žmonėmis pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, pernai per tą patį laikotarpį – 4. Palyginimui, 2024 metais buvo pradėti 3, o 2023 metais – 6 tokie ikiteisminiai tyrimai.
Atskirai dėl išnaudojimo priverstiniam darbui šiemet pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai. Pernai per tą patį laikotarpį tokių tyrimų buvo 14, 2024 metais – 9, o 2023 metais – 4.
Pasak jo, už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas atsakomybė numatyta Baudžiamajame kodekse. Už prekybą žmonėmis, kai žmogus verbuojamas, gabenamas ar laikomas nelaisvėje, naudojant smurtą, grasinimus, apgaulę, pasinaudojant jo priklausomumu ar pažeidžiamumu ir siekiant jį išnaudoti, gresia nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo.
Už neteisėtą vertimą žmogų dirbti ar teikti paslaugas panaudojant smurtą, grasinimus, apgaulę ar kitus įstatyme numatytus būdus taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė – galimos įvairios bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas iki 3 metų.
Lietuvos policija nurodo, kad prekyba žmonėmis Lietuvoje išlieka viena sudėtingiausių ir labiausiai latentiškų nusikalstamų veikų – realus jos mastas esą yra didesnis nei oficialiai nustatomas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
