Pasak „Ernst & Young“ analitikų, Lietuva, nors nėra populiariausia investicijų šalis Europoje, pernai fiksavo tiek istorinį investicijų projektų rekordą - 70 projektų, tiek ir jų skaičiaus augimo absoliutų rekordą - 68 procentais. Šios investicijos sukūrė rekordiškai daug darbo vietų - beveik 7,5 tūkstančio.
„Ernst & Young“ analitikai pažymi, jog Lietuva sėkmingai konkuruoja su Vakarų Europa dėl darbo vietų, kuriančių aukštą pridėtinę vertę.
„Galimybių daug - turime orientuotis į aukštos pridėtinės vertės darbo vietas integruotuose paslaugų centruose, į investuotojų skaitmenizaciją, inžinerines sritis, inovacijų kūrimą. Lietuvoje esama „blokchain“ specialistų ekosistema gali tapti mūsų specializacija pasauliniu lygiu, nes ši technologija pakeis beveik kiekvieną sritį“, - sakė „Ernst & Young“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris.
2017-aisiais daugiausiai investicinių projektų Lietuvoje įgyvendino Jungtinės Valstijos - 20. JAV investicijos praėjusiais metais sukūrė ir daugiausiai darbo vietų - beveik 3 tūkstančius.
Antra buvo Vokietija (aštuoni investiciniai projektai, apie 2 tūkst. darbo vietų), trečia - Švedija (šeši projektai, apie 600 darbo vietų).
Europoje daugiausia investicijų praėjusiais metais pritraukė Jungtinė Karalystė - 1205 projektus. Nepaisant nuogąstavimų dėl britų apsisprendimo trauktis iš Europos Sąjungos, pernai jų valstybėje fiksuotas beveik toks pats kaip ir užpernai investicijų projektų gausėjimas - 6 procentais.
Investicijų projektų skaičiaus augimas Vokietijoje sumenko perpus - nuo 12 proc. iki 6 proc., tuo tarpu reformas įgyvendinusi Prancūzija fiksavo rekordinį jo augimą - 31 procentu.
Sparčiausią augimą - 2,5 karto - fiksavo Serbija, o investicijų mažėjo Ispanijoje (23 proc.), Nyderlanduose (17 proc.), Rumunijoje (5 proc.), Airijoje (4 proc.).
Rusija pagal investicijų projektų skaičių pernai tapo penkta Europoje, jį padidinusi 16 procentų.
Nuo 1997-ųjų „Ernst & Young“ atliekamo Europos investicinio patrauklumo tyrimų naujausi rezultatai rodo, kad nepaisant investuotojų susirūpinimo ekonominiu ir politiniu stabilumu, išaugo jų pasitikėjimas Europa - nuo 35 proc. iki 50 procentų. Keturios iš dešimties Europoje veikiančių įmonių planuoja plėtrą, o 12 proc. į Europą dar neatėjusių bendrovių mąsto tam ryžtis (šis rodiklis prieš metus 5 proc.).
Respondentai kaip pagrindines rizikas per artimiausius trejus metus nurodė tarptautinį ir regioninį nestabilumą (39 proc.), Europos ekonominį ir politinį nestabilumą (36 proc.), populizmo ir protekcionizmo įsigalėjimą politikoje (34 proc.), „Brexit“ (30 proc.), besivystančių šalių konkurenciją (26 proc.).
„Ernst & Young“ atliekamo Europos investicinio patrauklumo tyrimą sudaro dvi dalys - analizuojama reali padėtis regione ir atskirose valstybėse (skaičiuotas faktinis tiesioginių užsienio investicinių projektų ir sukurtų darbo vietų skaičius) bei tai, kaip ši padėtis suvokiama (renkami kokybiniai duomenys). Tyrimo tikslas - padėti verslo organizacijoms pasirinkti investavimo kryptis, o vyriausybėms - panaikinti barjerus, trukdančius augti šalies ekonomikai.