Teisingumo ministras Juozas Bernatonis inicijuoja Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pakeitimus. Įgyvendinus siūlomas nuostatas pagerės ir pagreitės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimas, bus sumažinta galimų antstolių piktnaudžiavimų rizika.
„Svarbiausi siūlomų priemonių tikslai – apginti paprastų piliečių teises ir užtikrinti skaidresnį antstolių veiklos procesą. Siūlomi pakeitimai garantuos proceso operatyvumą bei objektyvumą ir leis sukurti efektyvesnį antstolių veiklos kontrolės mechanizmą“, – pažymi J. Bernatonis.
Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų (veiksmų, atliktų vykdant vykdomuosius dokumentus) turi būti paduodamas antstoliui, kurio veiksmai skundžiami. Skundą antstolis privalo išnagrinėti per penkias darbo dienas ir tuo atveju, jeigu skundo netenkina, antstolis skundą su vykdomąja byla nagrinėti perduoda teismui.
Teisingumo ministerija sulaukia piliečių skundų dėl atvejų, kai antstoliai priima abejotinus patvarkymus, kuriais netenkina skundo dėl praleisto skundo padavimo termino, nors skundas iš esmės yra pagrįstas, netenkina skundo dėl formalių trūkumų ir nustato terminus trūkumams šalinti, todėl parengtame Civilio proceso kodekso pakeitimo projekte numatoma panaikinti antstolio teisę spręsti praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, šią teisę suteikiant išimtinai tik teismui.
Taip pat siekiama nustatyti, kad visais atvejais, kai antstolis nepatenkina skundo arba jo neišnagrinėja per penkias darbo dienas, skundas su vykdomąja byla perduodamas teismui. Įgyvendinus siūlomas nuostatas pagerės ir pagreitės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimas, bus išvengta galimų antstolių piktnaudžiavimų.
Kartu teikiamame Antstolių įstatymo pakeitimo projekte nuo 14 iki 5 darbo dienų sutrumpinamas terminas, per kurį antstoliai privalo išnagrinėti ir pateikti raštiškus atsakymus į asmenų prašymus ir skundus, nesusijusius su antstolio procesiniais veiksmais, tokiu būdu nustatant antstoliui bendrą 5 darbo dienų terminą bet kokiam gautam prašymui ar skundui išnagrinėti.
Siekiant užtikrinti, kad antstoliai atsakingai, sąžiningai ir laiku išnagrinėtų gautus prašymus ir skundus, Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams siūloma suteikti teisę kontroliuoti, kaip antstoliai ir jų padėjėjai laikosi antstoliui pateiktų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos ir terminų. Taip pat siūloma minėtoms institucijoms suteikti teisę jų gautus skundus dėl antstolių procesinių veiksmų perduoti antstoliams nagrinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Visi šie pakeitimai užtikrins proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų gynimo operatyvumą ir objektyvumą.
Siekiant užtikrinti skolininko teisę gauti informaciją apie jo atžvilgiu priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir suteikti galimybę sprendimą mažiausiomis sąnaudomis įvykdyti gera valia per raginime nustatytą terminą, numatoma, kad raginimas skolininkui bus siunčiamas visais atvejais, išskyrus skubaus vykdymo bylas. Taip pat numatoma nustatyti, kad tais atvejais, kai raginimas neįteikiamas, skolininkui fiziniam asmeniui raginimas siunčiamas į darbovietę.
Teisingumo ministerija siūlo dar vieną naujovę. Siekiant varžytynių dalyviams sudaryti patogesnes sąlygas dalyvauti varžytynėse, numatoma tobulinti varžytynių paskelbimo ir vykdymo tvarką nustatant, kad varžytynės vyksta nuo jų paskelbimo momento ne mažiau, kaip dvidešimt dienų (vietoje šiuo metu nustatytų septynių). Siekiant užtikrinti elektroniniu būdu vykdomų varžytinių skaidrumą ir užtikrinti, kad būtų pasiektas pagrindinis varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą, siūloma nustatyti, kad net ir suėjus varžytynių pabaigos laikui, varžytynės būtų tęsiamos kol varžytynių dalyviai didina kainą už parduodamą turtą. Šios priemonės suteiks galimybę efektyviau užtikrinti tiek skolininko, tiek ir išieškotojo turtinių interesų apsaugą.
