Ūkininkaujantys pensininkai nieko iš valstybės neprašo. Jie tik sako– mes visą gyvenimą dirbome žemę, pastaruosius 20 metų ūkininkavome ir tai yra mūsų gyvenimo būdas. Taigi leiskite mums taip ir toliau gyventi, dirbti ir mokėti mokesčius, tačiau ne bet kokius.
Ūkininkavimas – kaip gyvenimo būdas
Taip jau atsitiko, kad senatvės pensijos sulaukę ūkininkai (ir ne tik jie) lyg ir džiaugiasi suspėję įsijungti į pensininkų gretas. Priežastis paprasta– politikai ir Vyriausybės nariai jau pradėjo diskusijas apie tai, kad senatvės pensijų teikimo laikas būtų šiek tiek atidėtas. Taip norima sutaupyti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodros“) skyles lopyti sugalvojama ir kitokių būdų.
Štai grupė „Valstiečių laikraščio“ skaitytojų– senatvės pensiją gaunančių ūkininkų– vienu balsu sako, kad valdžia jų galimybėmis išgyventi visiškai nesidomi, nes kitaip nepriimtų absurdiškų sprendimų. Ūkininkaujantys pensininkai iš valstybės prašo tik vieno– nereikalauti toliau mokėti „Sodrai“ įmokų, nes senatvės pensijas jie jau užsidirbę.
„Suprasčiau, jeigu dar negaučiau senatvės pensijos. Tada galiotų „Sodros“ šūkis, kad turiu užsidirbti pensiją. Tačiau aš ją jau užsidirbau, todėl nesuprantu, kodėl turiu šį mokestį mokėti?“– stebisi Biržų r., prie Papilės, ūkininkaujantis Lendris P.
Neapsimoka, bet ūkininkauja
Padėtis pasikeistų iš esmės, jeigu Lendris P., ūkininkai Antanas Taurantas iš Telšių r., V.Baltrušaitis iš Pasvalio r. ir daugelis kitų, patekusių į valdžios pinkles, sumažintų savo ūkius. Jų dydis turėtų būti mažesnis nei 14 EDV (europinio dydžio vienetai). Kitas išsivadavimo nuo mokesčio „Sodrai“ kelias– atsisakyti ūkininkavimo. Tačiau ne visada yra kam perduoti ūkį, be to, jeigu žmogus sugeba ir dar nori dirbti, kodėl jam valstybė nori pakirpti sparnus? Juk net mažiausias ūkis prisideda nors po šapelį didindamas valstybės bendrąjį vidaus produktą.
Valdininkai, žinoma, sakys, kad reikia kuo daugiau dirbančiųjų, nes valstybės biudžetas deficitinis, štai kodėl ir yra nustatyti mokesčiai ūkininkaujantiems pensininkams. Tačiau kyla realus pavojus, kad dėl dabar galiojančių mokesčių ūkininkams padėtis gali tik pablogėti.
„Mes mokame skaičiuoti. Pensija, nors ir laikinai, sumažinta, be to, turiu mokėti socialinio draudimo mokestį, o dar brangsta trąšos, štai reikės mokėti sėklos bei selekcinį mokesčius, o kiek dar visokių išlaidų ūkiui aptarnauti, juk iš mūsų, pavyzdžiui, gyvena ir veterinarai. Kai viską suskaičiuoji, supranti, kad ūkininkauti dabar jau neapsimoka, bet neturiu kitos išeities. Ar man patarsite užleisti laukus, parduoti gyvulius ir žiūrėti pro langą?“– klausia V.Baltrušaitis.
Nugarą lenkia ne iš gero gyvenimo
Žinoma, ne kiekvienas ūkininkas atvirai pasakys dėl kokių priežasčių jis nemeta darbų ir toliau lenkia nugarą. Neminėsime mes jų asmeninių konkrečių bėdų. Tačiau akivaizdu, kad dabar, sumažinus pensijas, daugelis griebiasi bet kokio darbo lyg skęstantysis šiaudo.
Štai vienas ūkininkas atvirai prisipažino, kad negali išgyventi gaudamas 800 litų senatvės pensijos. Kaime gyvenančiam ir dirbti netinginčiam žmogui tiek lėšų užtektų išgyventi, tačiau vienas turi nemažą sumą atidėti sergančiai žmonai, kitas– neįgaliai dukrai, trečias– darbo nerandančiam sūnui.
„Štai ir ieškai galimybių nors šiek tiek papildomai uždirbti. Todėl labai apmaudu, kai valstybė iš dirbančio pensininko atrėžia didesnę dalį sumos“,– sako ūkininkas.
Pensija gali būti paskirta iš naujo
„Sodros“ specialistai, kaip ir tikėjomės, į diskusijas nesivėlė. Paklausėme, ar senatvės pensiją gaunantys, bet ir toliau valstybinio socialinio draudimo mokestį mokantys ūkininkai turi kokių nors motyvų mokėti minėtą mokestį?
„Sodros“ Pensijų skyriaus darbuotojų parengtą atsakymą spausdiname be sutrumpinimų: „Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas ūkininkai ir jų partneriai įgyja valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažą. Todėl ūkininkams ir jų partneriams, mokantiems valstybinio socialinio draudimo įmokas, kaip ir visiems asmenims, kurie apdrausti valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimu, senatvės arba netekto darbingumo pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjų prašymu, kai jie įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.“
Tiesa, specialistai atsargiai vertina tokį patarimą, nes įmanoma, kad perskaičiuota pensija gali net sumažėti. Tačiau pasitikrinti niekas nedraudžia.
Albinas Čaplikas
