Šilutės visuomenei vis daugiau diskutuojant, kokiomis kompetencijomis turi pasižymėti į rajono tarybą ar net mero postą besiveržiantys asmenys, mes nusprendėme pažiūrėti rinkimuose dalyvaujančių kandidatų į merus ar rajono tarybą raštingumą. Patikrinome, kiek VRK deklaracijose ir kandidatų anketose pasitaiko gramatinių, stiliaus, rašybos, loginių ar teksto rinkimo klaidų.
Priminsime, kad kandidatai į mero ir Tarybos narių postus duomenis turėjo pateikti patys, naudodamiesi Vyriausios rinkimų komisijos sukurta „EDEPAS“ sistema, taigi patys kandidatai yra atsakingi už tai, kokia informacija apie juos šiuo metu puikuojasi VRK puslapiuose. Nenorėdami skaitytojų apkrauti informacija tikrinome tik kandidatų į merus ir pirmojo kandidatų dešimtuko duomenis. Trečiadienio vakare duomenis apygardos komisijai buvo pateikę 7 kandidatai į merus ir 5 partijos bei 3 visuomeniniai rinkimų komitetai. Cituojant klaidingus pretendentų duomenis jie visi bus pavaizduoti paryškinti.
A. Jako biografijoje – stiliaus ir gramatinės klaidos
Kandidatas į mero postą Arvydas Jakas, pasirodo, dirba užsienyje: nurodoma, kad „išvystė vieną didžiausių „Lieuvoje“... Jei A. Jako VRK pateikta darbinė biografija būtų patekusi ant lietuvių kalbos mokytojos stalo, ji būtų gerokai paraudonavusi nuo rašalo, o paraštėse pamatytumėme daug kam pažįstamą užrašą „st“, kuris reiškia, kad mokinys padarė stiliaus klaidą. Cituojame „1995-2001 m. buvo generalinio automobilių „Škoda" importuotojo Vakarų Lietuvos atstovas. 2007-2014 m. dirba su atsinaujinančios energijos projektais, išvystė vieną didžiausių Lieuvoje vėjo energijos parkų Mažeikių rajono savivaldybėje.” Keistokai užrašyti ir A. Jako šeimyninės biografijos faktai: „1987 m. vedė. Žmona Vilma. Augina sūnų Karolį ir dvi dukteris - Gabrielę ir Robertą.” Lieka neaišku, ar žmona Vilma augina A. Jako vaikus, ar A. Jakas augina žmonos vaikus.
Mažiau pildė – mažiau klydo
Kandidatas į mero postą privalo pateikti savo laisvu tekstu surašytą biografiją, o kandidatams į Tarybą tereikia užpildyti struktūruotą anketą. Dėl tos priežasties A. Jako bendražygiai klydo mažiau, tačiau ir jų pateiktose anketose yra daug įdomių „perliukų”.
A. Jako kolegė Iveta Ambrulaitienė savo anketoje sugebėjo parašyti, kad 1991 m. įgijo geografo-dėstytojo specialybę. Dėstytoju paprastai yra vadinamas aukštąjį išsilavinimą įgijęs asmuo, mokinantis aukštojo mokslo siekiančius studentus. Dėstytojo specialybės nėra ir niekada nebuvo. Nebent kartu su universitetiniu išsilavinimu I. Ambrulaitienė įgijo plytelių klijuotojos profesinę kvalifikaciją.
Dažniausiai klupo ties išsilavinimu
Liberalų sąrašo dešimtuko gale esantys Liutauras Indriuška bei Zigmas Sirtautas savo anketose keistai nurodė išsilavinimą ir mokslinius laipsnius. L. Indriuška nelabai suprato, kad išsilavinimas yra aukštasis universitetinis, o magistras ir bakalauras yra mokslo laipsniai, kurie turėjo būti nurodyti kitoje anketos grafoje. Z. Sirtautas prie mokslo laipsnių nurodė „mokytojas metodininkas“, bet tai yra ne mokslo laipsnis, o pedagogo kvalifikacinė kategorija. TS-LKD sąraše klaidos pasirodė tik dešimtuko pabaigoje. 9 numeriu konservatorių sąraše įrašytas Donatas Strukčinskas niekaip nesugebėjo pabaigti „Ekonomoka“ studijų. Š.Laužiko sąraše kandidatuojanti Irena Lapinskienė išsilavinimą nurodė „vidurinis – techninis”, o mokymo įstaiga netikėtai pakeitė savo giminę „Vilniaus finansų ir kredito technikuma“. Tame pačiame sąraše kandidatuojanti Birutė Kleinaitė nurodė baigusi egzotišką mokymo įstaigą „Vilniaus universitetasa“, o jos šiandienė darbovietė užrašyta dar gražiau „vsdfv kLAIPĖDOS SKYRIUS“.
Sugebėjo numatyti studijų baigimą
A. Laužiko sąraše kandidatuoja labai daug originalių asmenybių. Štai Linos Stasytienės anketoje nurodyta, kad jos aukštasis išsilavinimas yra „numatoma“. Įdomu yra tai, kad sprendžiant iš anketos 1991 m. L. Stasytienė numatė, jog kada nors Klaipėdos universitete ji įgys viešojo administravimo krypties išsilavinimą. Tokių gabumų moteriai reiktų pavydėti, nes Klaipėdos universitete (sprendžiant iš jo tinklapyje pateiktos informacijos, - aut. pastaba) viešojo administravimo katedra buvo įkurta tik 2004 m., o viešojo administravimo studijų programa buvo įvertinta ir akredituota 2006 metais. Su tokiais gebėjimais ši moteris galėtų puikiai prekiauti vertybiniais popieriais.
Negerbia vyrų, vaikų, miestelių ir Kauno
Pirmoji šioje kategorijoje „į akį įkrito“ Tarybos narė Vincenta Bubilienė, savo vyro vardą sugebėjusi parašyti iš mažosios raidės. Kultūros įstaigoje dirbanti ir LSDP sąraše dešimtu numeriu kandidatuojanti Sigita Kasperavičienė, matyt, nemyli nei savo bendruomenės, nei savo vyro: jos kandidatinėje anketoje prie darbovietės nurodyta: „F. Bajoraičio viešoji biblioteka, kintų filialas“, grafoje sutuoktinis „vytautas kasparavičius“. Panašią klaidą padarė ir „Šilutės garažų“ sąraše kandidatuojantis Antanas Kmita. Jam sūnus tėra „karolis“. Tame pačiame sąraše kandidatuojančiam Andriui Dulinskui nepatiko arba jo Alma mater arba jo studijų miestas. Duomenyse apie studijų vietą nurodoma „kauno politechnikos institutas”.
Neegzistuojančios įmonės, pareigos ir apdovanojimai
Šioje kategorijoje labiausiai pasižymėjo Darbo partijos kandidatas į mero postą R. Renčeliauskas, savo biografijoje nurodęs, kad „Susisiekimo ministerija jam yra suteikusi Saugaus eismo eksperto garbės vardą“. Tiesa, kandidato anketoje (pateikiama kitame dokumente) minimas visiškai kitas apdovanojimas „Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija suteikė "saugaus eismo garbės vardą".
2 numeriu Socialdemokratų sąraše kandidatuojantis Algis Bekeris vadovauja UAB „Įampa“. Deja, registrų centre mums nepavyko surasti šios įmonės registracijos adreso ir jos rekvizitų. Algirdas Balčytis savo kandidato anketoje nurodė dvi politines pareigas: „Vice meras“. Greičiausiai žmogus vis dar svajoja apie mero postą.
Šie rinkimai yra išskirtiniai ne tik kandidatų kalbos kultūros lygiu, bet ir pačiu atmestinu kandidatų požiūriu į rinkėjus bei jų teisėtą norą žinoti apie kandidatus, kurie artimiausius ketverius metus planuoja valdyti rajoną. Dešimt ar daugiau skirtinguose sąrašuose kandidatuojančių pirmuosiuose dešimtukuose esančių asmenų iš viso nepildė anketų, kuriuose rinkėjams būtų pateikiama bent jau pagrindinė informacija (išsilavinimas, darbovietė, pomėgiai, šeimyninė padėtis). Formaliai įstatymo raidės jie nepažeidė, tačiau rajono rinkėjai bus priversti „pirkti katę maiše“.
