Opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) prezidento rinkimuose kels Seimo nario Valentino Mazuronio kandidatūrą. Rinkimuose į Europos Parlamentą partijos vėliavnešiu bus TT pirmininkas Rolandas Paksas.
Tai buvo nuspręsta sekmadienį Vilniuje vykstančiame partijos kongrese.
„Tvarkiečių“ lyderis žurnalistams sakė, jog V.Mazuronio sėkmė rinkimuose priklausys, ar juose dalyvaus žinisklaidoje kaip galimi kandidatai minimi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir kadenciją baigęs prezidentas, socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas. V.Mazuronio kaip politiko galimybes R.Paksas įvertino „gana aukštai“.
Kaip „sunkinančias aplinkybes“ jis minėjo apribojimus politikams reklamuotis per televiziją bei tai, jog iki prezidento rinkimų liko mažai laiko.
TT partijos valdyba buvo įvardijusi tris galimus pretendentus - partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, parlamentarą Valentiną Mazuronį, pavaduotoją, sostinės merą Juozą Imbrasą bei atsargos brigados generolą Česlovą Jezerską. Tačiau sekmadienį paaiškėjo, kad J.Imbrasas ir Č.Jezerskas savo kandidatūras atsiėmė.
Pasak R.Pakso, J.Imbrasas atsisakymą motyvavo nenoru palikti mero Vilniaus mero posto, o Č.Jezerskas esą nusprendė prezidento rinkimuose dalyvauti savarankiškai.
Kongrese taip pat pasigirdo balsų, kad partijai nereikėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, kol juose negali dalyvauti TT lyderis R.Paksas.
„Tvarkiečių“ patvirtinto kandidatų sąrašo EP rinkimuose viršuje be R.Pakso taip pat atsidūrė Seimo nariai Valentinas Mazuronis, Remigijus Ačas, Petras Gražulis, Egidijus Klumbys, Rimas Antanas Ručys bei Vilniaus meras Juozas Imbrasas.
R.Paksas kandidatuoti prezidento rinkimuose negali, nes, 2002 metais tapęs prezidentu, šių pareigų neteko 2004 metais balandį per apkaltą, pripažintas sulaužęs valstybės vadovo priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Pagal KT sprendimą, jis, kaip ir bet kuris kitas apkaltos būdu nušalintas pareigūnas, iki gyvos galvos negalės eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką. Kitaip tariant, R. Paksas nebegali tapti ne tik prezidentu, bet ir Vyriausybės ar Seimo nariu. Tačiau apkalta netrukdo R.Paksui kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose.
Iki šiol nei viena partija nebuvo įvardijusi savo kandidato gegužės 17 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Antrasis kovo penktadienis - kovo 13 diena - bus paskutinė diena, kuomet partijos ir pavieniai asmenys gali Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti dokumentus apie kandidatais į prezidentus siekiančius tapti pretendentus.
Pagal Prezidento rinkimų įstatymą, pretendentų būti kandidatais į prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų (šiuose prezidento rinkimuose tai - vasario 26 diena) ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms (šįkart tai - kovo 13 diena) iki rinkimų.
Pretendentams, pateikusiems VRK Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, sumokėjusiems 5 vidutinių mėnesinio darbo užmokesčių dydžio užstatą ir kitus numatytus dokumentus ir VRK patikrinus, ar nėra aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į prezidentus, per 3 dienas bus išduoti parašų rinkimų lapai. 20 tūkst.
Lietuvos piliečių, remiančių pretendento dalyvavimą prezidento rinkimuose, parašų VRK reikės patekti iki balandžio 2 dienos.
Balandžio 17 dienos VRK skelbs kandidatais į prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą ir prasidės prezidento rinkimų agitacijos kampanija.
Kartu su antruoju prezidento rinkimų turu vyksiančiuose rinkimuose į EP dalyvausiančios partijos savo sąrašus VRK turės pateikti nuo balandžio 3 iki gegužės 5 dienos. VRK partijų sąrašus skelbs likus mėnesiui iki EP rinkimų - gegužės 7-ąją. Tuomet prasidės oficiali šių rinkimų kampanija.
Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną. Antrasis turas planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.
