Maža to, tiek dabartinis, tiek ir buvę užsienio reikalų ministrai pripažįsta, kad Lietuva apskritai nelabai turi, ką pasiūlyti kuriant naująją Europos saugumo tvarką.
Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia atvyko į Vatikaną tam tikra proga – minimas Lietuvos nacionalinės piligrimystės jubiliejus. Kol G. Nausėda apžiūrinėja Vatikaną ir šventina lietuvišką kryžių, pasaulyje sprendžiasi rimti dalykai.
Štai ir sekmadienį į Londoną rinkosi Europos šalių vadovai tartis, ką daryti dėl karo Ukrainoje ir nenuspėjamos Donaldo Trumpo politikos. Lietuva į susitikimą nepakviesta.
„Nepakviesti Baltijos valstybių buvo klaida. Mes tą aiškiai perdavėme, bendravau su savo kolegomis šiaurės šalyse, galiu patikinti, kad ir iš jų buvo ta žinia perduota, lygiai taip pat solidarumą mes čia turime“, – sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tartis dėl Europos ateities Lietuvos kiek anksčiau į Paryžių nekvietė ir Emanuelis Macronas.
„Galimas toks kaltinimas, kad va, Lietuvos diplomatai nepakankamai įtikino britus ir prancūzus, kad mes turime būti prie derybų stalo“, – svarstė buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Dėl ginčų neturime ambasadoriaus
Kaltinti galima, jeigu yra ką. Štai Jungtinėje Karalystėje ambasadoriaus neturime jau metus. Eitvydas Bajarūnas buvo atšauktas pernai kovą, kai viešai susipliekė Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis. Tad kol vyksta didieji pokyčiai vakarų pasaulyje, mes priversti gyventi su politinių ambicijų ir kovų pasekmėmis.
„Niekas ambasadoriaus nepakeis. Net jeigu ir telefoniniai skambučiai tarp prezidento ir premjero periodiniai ir vyksta, bet ambasadorius yra tas žmogus, kuris verda 24 valandas per 7 dienas savaitėje. Jis yra tas, kuris vaikšto Downing Street 10, į Parlamentą, į Gynybos ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją. Tai čia yra apsileidimas“, – kalbėjo V. Ušackas.
Tiesa, tikėtina, kad ambasadoriaus nebuvimas nėra lemiantis veiksnys, dėl ko Baltijos šalių nėra prie stalo, kur sprendžiamas Europos likimas. Tad klausimas – ar dabar persvarstant Europos saugumo ateitį, Lietuva turi ką pasiūlyti.
„Pagal savo svorio klasę mes, kaip vaizdingai yra sakoma, mušame virš jos. Esame su sunkiasvoriais vienoje lygoje, pagal tai, ką darome“, – tikino K. Budrys.
Ministras akcentuoja, kad Lietuva, skaičiuojant pagal santykį su šalies BVP, yra tarp lyderių, teikiančių paramą Ukrainai. Esame įsipareigoję 10 metų skirti paramos už bent 200 milijonų eurų kasmet. Tačiau dabar Europa skaičiuoja ne kas kiek paremia Ukrainą, o kas kiek gali pasiųsti karių taikai palaikyti.
„Ar mes iš tikrųjų turime komfortą dabartinėje geopolitinėje situacijoje skirti 2-3 tūkstančius Lietuvos karių, kai mums patiems reikia jų? Mums reikia Lietuvos divizijos, mums reikia Vokietijos brigados, mums reikia Amerikos išlikimo čia“, – sakė V. Ušackas.
Sako, kad panikuoti nereikia
TV3 žinių duomenimis, Lietuva svarsto galimybę prireikus siųsti karius į Ukrainą. Bet svarstoma vos apie vieną kuopą – apie pusantro šimto karių. Nors Ukrainoje reikės dešimčių ar net šimtų tūkstančių europiečių karių.
„Mes metus laiko apie tai šnekame, bet operacinių planų vis dar neturime, dėl to tas atsakymas yra sudėtingas. Mes neatmetame, bet negalime pasakyti, ar būsime dalyviai, nes nežinome, apie ką tai bus. Ir operaciniam planavimui labai svarbus čia bus ir NATO vaidmuo“, – kalbėjo K. Budrys.
Tiesa, Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, dar bando laviruoti santykiuose su naująja Trumpo administracija. Štai krašto apsaugos ministrė, nuvykusi į Vašingtoną, akcentuoja, kad Lietuva yra didžiausia amerikietiškos ginkluotės pirkėja. Tiesa, ji lyginasi tik su latviais ir estais. Akcentuoja, kad iš Jungtinių Valstijų per trejus metus pirkome ginklų už 2 milijardus.
Buvę užsienio reikalų ministrai sako, kad kol kas panikuoti dėl vykstančių pokyčių nereikia. Nors D. Trumpo retorika ir neramina, bet yra vilties, kad europiečiai pagaliau prabudo.
„Manau, Europa dabar kaip tas paauglys – dar ne vyras, bet tuoj tuoj tuoj bus. Toks virsmas vyksta“, – sakė Audronius Ažubalis.
Apie Baltijos šalis derybų negirdėti
Būtent Europa dabar kalba gerokai griežčiau apie Rusiją nei Vašingtonas. Nors ilgą laiką būdavo atvirkščiai.
„Aišku yra tai, kad su Donaldo Trumpo atėjimu perrašomos pasaulio žaidimo taisyklės. Perrašomi Amerikos prioritetai, kurie linksta link Kinijos“, – kalbėjo V. Ušackas.
„Mes įžengėme į naująjį Šaltąjį karą, kada reikės ginkluotis. Kada reikės turėti tiek pat parengtų vyrų, kaip turėjo Europa iki 90 metų. Tai yra milijonas ginkluotų kareivių, Vakarų-Rytų linijoje“, – teigė A. Ažubalis.
Vis tik politikai ir diplomatai sako negirdintys, kad už uždarų durų būtų deramasi dėl Baltijos šalių ateities.
„Baltijos šalių „paklibinimas“ yra pabaiga Europos saugumui. Ir tai yra pabaiga Europos geopolitiškumui. Tai yra daug kam pabaiga. Ir to neįmanoma pervertinti“, – sakė K. Budrys.
TV3 žinių duomenimis, Lietuvos valdžia dar prieš pradedant darbą D. Trumpui modeliavo įvairius scenarijus, kas gali nutikti. Ir kol kas viskas dėliojasi pagal blogiausią scenarijų, nors kalboms apie D. Trumpo nusigręžimą nuo NATO ir mūsų regiono dar per anksti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
