Nuo šių metų pradžios pasikeitė nedarbo išmokų gavimo tvarka lietuviams, dirbusiems Europos Sąjungos ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, o tai, pasak ekspertų, gali sukelti dar daugiau iššūkių norintiems grįžti į Lietuvą.
Pagal naują tvarką ilgiau užsienyje dirbę asmenys dėl išmokų turės kreiptis toje šalyje, kurioje mokėjo mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Vis dėlto pastebima, kad ši tvarka gali apsunkinti grįžimo procesą.
Sugrįžęs lietuvis papasakojo, ką teko patirti
Štai Dzūkijoje gyvenantis Lukas pasakojo, kad į užsienį buvo išvykęs padirbėti, tačiau vėliau, sukūręs šeimą, nusprendė grįžti į Lietuvą. Jo šeima Lietuvoje gyvena jau ketverius metus. Vyras teigia, kad grįžęs įstojo mokytis ir pradėjo ieškoti darbo. Pasak jo, Vokietija išmokas mokėjo iki šešių mėnesių, tačiau vėliau kilo įvairių nesusipratimų.
Vyras atskleidė, kad sunkiausia grįžus buvo tai, jog nesulaukė jokios pagalbos: „Buvau užsiregistravęs darbo biržoje ir ieškojau darbo. Kai pradėjau mokytis, išmokos nutrūko. Grįžę į Lietuvą neturėjome jokio konsultanto, kuris padėtų integruotis ar paaiškintų įstatymus.“
Lukas pasidalino nemalonia situacija: „Mums priklausė vaiko priežiūros išmokos, nes vėliau gimė ir antras vaikas. Kreipėmės į „Sodrą“ savo mieste – jie turėjo išsiųsti užklausą į Vokietiją dėl mano darbo ir socialinio draudimo duomenų. Tačiau, kaip paaiškėjo, ši užklausa kažkur „pasimetė“.“
Pasak vyro, po mėnesio situacija nepasikeitė – jokios informacijos nebuvo, tačiau „Sodra“ patikino, kad išmokos bus mokamos nuo pirmos prašymo pateikimo dienos. Nesulaukęs aiškumo vyras pats paskambino į Vokietiją ir sužinojo, kad jokių užklausų nebuvo.
„Visa ši istorija truko apie keturis ar penkis mėnesius. Tuomet pradėjome skambinti į kitus „Sodros“ skyrius – Panevėžyje ir Vilniuje. Vėliau sužinojome, kad su tokia pačia problema susiduria ne tik mūsų šeima. Mums patarė pasakyti, kad, jei situacija nesikeis, rašysime skundą. Nuo to momento praėjo vos trys dienos, ir viskas buvo sutvarkyta. Tačiau išmokų už ankstesnius mėnesius taip ir negavome“, – pasakojo lietuvis.
Lukas dalinosi, kad vėliau jam teko susidurti su panašiomis problemomis – „institucijos buvo abejingos ir nenorėjo padėti“, o šeimai nebuvo suteiktos reikalingos kompensacijos ir parama, kuri jiems buvo labai svarbi.
Anot vyro, darbą rasti buvo taip pat labai sunku – dėl turimo būsto jis nusprendė grįžti gyventi į mažesnį miestą: „Pagal savo specialybę darbo rasti nepavyko, todėl nusprendžiau įgyti kitą kvalifikaciją. Tačiau ir baigus mokslus darbo susirasti nepavyko. Ne paslaptis, kad dažnai reikia pažinčių. Jei pažinčių neturi, rasti darbą labai sunku.“
Luko teigimu, didžiausia pagalba, kurią valstybė galėtų suteikti grįžusiems lietuviams, būtų konsultantas: „Kažkas, kas padėtų susigaudyti biurokratijoje, paaiškintų procesus ir nukreiptų. Nes jei pats nežinai, niekas tau ir nepatars – nuėjęs į „Sodrą“ taip pat negausi aiškių atsakymų ar pagalbos. Žinoma, praverstų ir įvairios kompensacijos“.
Paaiškino motinystės ir vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarką
„Sodra“ naujienų portalui tv3.lt pakomentavo išmokų skyrimo tvarką ir kokia situacija Lietuvoje.
Pasak jų, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą: „Pagrindinė sąlyga teisei gauti išmoką – žmogus turi būti sukaupęs bent 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius. Vaiko priežiūros išmoka mokama tuo laikotarpiu, kai žmogui yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos.“
„Sodros“ specialistai tvirtino, kad už tą patį vaiką išmoka gali būti mokama tik vienam iš žmonių. Taip pat anot jų, tam tikrais atvejais išmokos gali būti skiriamos nebedirbančiam žmogui, tačiau jis turi turėti reikiamą stažą ir būti nustojęs dirbti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki teisės į išmoką atsiradimo dienos.
„Jeigu žmogus yra dirbęs užsienyje, tie laikotarpiai taip pat gali būti įskaitomi į stažą. <...> Į užsienio valstybės įstaigą dėl šios informacijos „Sodra“ kreipiasi tik asmens prašymu ir tik tuo atveju, jei bent dalį stažo žmogus yra įgijęs Lietuvoje. Kreipiantis į užsienio įstaigas atsakymo terminas nėra nustatytas europiniais reglamentais. Dėl to informacijos apsikeitimas tarp institucijų kartais gali užtrukti kelis mėnesius ar net ilgiau. Vis dėlto daugeliu atvejų procesas vyksta sklandžiai“, – komentavo „Sodra“.
„Sodra“ teigė, kad surinkus visus duomenis yra vertinama, ar žmogus atitinka reikalavimus išmokai gauti: „Jei taip – priimamas sprendimas dėl išmokos skyrimo ir ji pradedama mokėti nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos. Užsienyje dirbtas laikas svarbus tik nustatant teisę gauti išmoką, bet ne jos dydį. Pats išmokos dydis skaičiuojamas tik pagal Lietuvoje gautas pajamas.“
Pasak „Sodros“ specialistų, neturint visų tikslių duomenų yra sunku įvertinti ir išanalizuoti šia situaciją, o į kiekvieną neigiamą signalą jie žiūri rimtai: „Galimybė pateikti skundą neturėtų būti suprantama kaip spaudimo darbuotojams priemonė. Tai teisėtas būdas žmogui išsamiai išsiaiškinti savo situaciją, gauti oficialų atsakymą ir paaiškinimą, o įstaigai – patikrinti, ar procesai suveikė tinkamai ir prireikus juos pagerinti.“
Ekonomistas apie emigrantų sugrįžimą: svarbiausia parama – būstas
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad svarbiausia parama grįžtantiems emigrantams yra susijusi su būstu: „Nekilnojamojo turto kainos kyla labai sparčiai, todėl žmonėms vis sunkiau sutaupyti ir įsigyti būstą. Dažnu atveju būstą pirkti yra naudingiau nei nuomotis, nes ilgainiui laimima iš turto vertės augimo. Tokia parama galėtų reikšmingai paskatinti emigrantų grįžimą, nes klausimas, kur gyventi, yra vienas svarbiausių.“
Darbuotojų trūkumas
Ekonomistas atskleidė, kad dabar grįžti į Lietuvą yra puiki galimybė: „Kai kalbuosi su įmonėmis – pramonės, transporto ar paslaugų sektoriuose – ir klausiu, kokia jų didžiausia problema, dar nei viena nepasakė, kad tai susiję su karu. Visos įvardija tą patį: darbuotojų trūkumas.“
Pasak Aleksandro Izgorodino, įmonės masiškai bando šią problemą išspręsti, todėl lietuvių grįžimas į Lietuvą būtų naudingas visiems – verslas galėtų užpildyti trūkstamas darbo vietas, o žmonės turėtų galimybę grįžti į Lietuvą ir čia užsidirbti.
„Aš asmeniškai žinau įmonių, kurios maksimaliai stengiasi spręsti darbuotojų trūkumo problemą ir net svarsto darbuotojų importą iš užsienio, nors tai yra sudėtinga procedūra. Šiuo metu darbo paklausa tikrai didelė, todėl tai yra gera proga grįžti į Lietuvą“– pasakojo A. Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu į Lietuvą emigrantų turėtų grįžti vis daugiau: „Pirma, Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei stagnuojanti euro zona, ypač Vokietija ir iš dalies Skandinavijos šalys. Atlyginimai Lietuvoje kyla greičiau, ekonomikos dinamika yra kitokia. Antra, atlyginimai jau pasiekė tokį lygį, kuris leidžia užtikrinti pakankamai orų gyvenimą tiek sostinėje, tiek regionuose. Todėl žmonės vis labiau bus linkę grįžti.“
Pasikeitusi nedarbo išmokų tvarka
A. Izgorodinas mano, kad pasikeitusi nedarbo išmokų tvarka lietuviams, dirbantiems Europos Sąjungoje ir dalyje kitų Europos valstybių nėra visiškai teisinga: „Valstybė turėtų turėti nuoseklią strategiją. Dabar dažnai matome klasiką: iš vienos pusės skatinamas grįžimas į Lietuvą, o iš kitos – kuriamos taisyklės, kurios tam nėra palankios.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
