SADM pranešė apie nuo šių metų įsigaliojusią nedarbo išmokų mokėjimo tvarką asmenims, dirbusiems kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Asmenys, ilgą laiką dirbę, gyvenę ir mokėję mokesčius kitoje ES valstybėje dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į gyvenamosios vietos valstybės įstaigą, kuri skiria ir moka nedarbo išmokas. Asmenys, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau atliko laikino pobūdžio darbą kitoje ES valstybėje, netekus darbo dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į gyvenamosios vietos įstaigą, kuri skiria ir moka nedarbo išmokas.
Pagrindinis dalykas, kuris pasiketė – apibrėžta „laikino pobūdžio darbo“ sąvoka. Darbas laikomas laikinu, jeigu truko ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Dalis emigrantų sako, kad šis įsakymas juos verčia svarstyti, ar tikrai verta grįžti į Lietuvą.
Laikino pobūdžio darbo sąvoka sukėlė sumaištį
Pasaulio lietuvė, Jungtinėje Karalystėje dirbanti teisininkė Sandra Paulauskė-Budriūnė šį įsakymą vertina kritiškai. Momentas, sukėlęs didžiausią sumaištį, pasak teisininkės, buvo „laikino pobūdžio darbo“ sąvokos apibrėžimas.
SADM vadovės Jūratės Zailskienės priimtas įsakymas, anot teisininkės, sukūrė „rėmus“. Pasak jos, ilgą laiką užsienyje dirbę žmonės prarado galimybę integruotis Lietuvoje kol jie ieško darbo ir turėti Lietuvos Respublikos „finansinę pagalvę“.
„Mano požiūriu, toks pasirinkimas gavosi neteisingas, nes jeigu žmogus nebuvo atsakingas darbe užsienyje, pavyzdžiui, dirbo pusę metų, o pusę metų nedirbo [...], neišdirbo daugiau negu 30 mėnesių, (tam žmogui – tv3.lt) visos pašalpos grįžus priklausys.
O tam žmogui, kuris buvo atsakingas, ėjo į darbą, neėmė pertraukų darbe, tos šalies pašalpų, jam tos išmokos nebepriklauso“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo teisininkė Sandra Paulauskė-Budriūnė.
SADM pažymi, kad ilgą laiką užsienyje dirbusiems į Lietuvą grįžtantiems emigrantams priklausys tos šalies, kurioje dirbo, nedarbo išmokos. Todėl ministerija pataria „per anksti neišsiregistruoti iš kitos ES valstybės“.
„Asmuo turi registruotis bedarbiu užimtumo tarnyboje toje šalyje, kurioje dirbo ir gyveno. Jam bus paskirta nedarbo draudimo išmoka pagal gyvenamosios vietos valstybės įstatymus.
Nusprendus grįžti ir ieškoti darbo Lietuvoje, bedarbis turi kreiptis į gyvenamosios vietos valstybės Užimtumo tarnybą dėl nedarbo išmokos eksporto. Išmoką „atsivežti“ į Lietuvą galima iki 3 mėn., pratęsti – iki 6 mėnesių“, – metų pradžioje „Facebook“ rašė ministerija.
Vis dėlto teisininkė teigia, kad ES valstybėse galioja skirtinga tvarka, kada asmuo pradeda gauti nedarbo išmokas.
„Įvairios šalys taiko savo įstatymus ir savo laiko skalę, kiek laiko turi išbūti namuose be darbo, kad kreiptumeisi bedarbio išmokos toje šalyje. Jungtinėje Karalystėje yra keturios savaitės, žmonės mini, kad Norvegijoje yra 18 savaičių.
Tai reiškia, žmogus, planuojantis grįžti į Lietuvą, turi tris mėnesius prabūti Norvegijoje be darbo, kad parsivežtų trijų mėnesių išmoką. Iš esmės, jeigu žmogus nori grįžti į Lietuvą, jis turi vėlinti savo planus, kada jis nori ir galės grįžti.
Vėlinti planus ir gyventi iš kažko tuos mėnesius, nes jisai kada turi nedirbti. Jis turi sąmoningai sėdėti namuose be darbo, kad parsivežti trijų mėnesių išmoką“, – sakė teisininkė.
Teisininkė pasakoja, kad šiuo metu yra gavusi apie 200 laiškų iš užsienio lietuvių. Pasak teisininkės, vieni iš viso atsisako grįžti į Lietuvą, kiti kelionę atideda metams, o dar kiti yra tiesiog nusivylę.
„Ne visiems reikia išmokų, bet tiems, kuriems reikia, jie finansiškai bijo, kad jeigu jiems iškart nepavyks susirasti darbo, kad jie neišgyvens“, – pasakojo teisininkė.
Planavo grįžti į Lietuvą, bet persigalvojo
Teisininkė Sandra Paulauskė-Budriūnė su tv3.lt naujienų portalu pasidalino emigrantų laiškais. Viena Norvegijoje 11 metų dirbusi lietuvė į Lietuvą planavo grįžti vasarą. Norėdama Lietuvoje tęsti svetur pradėtą karjerą, reikia išklausyti kursų, kurie trunka daugiau nei pusantro šimto valandų.
„Dėl pakeisto įstatymo dėl išmokų nusprendžiau pakeisti savo planus dėl grįžimo ir lieku Norvegijoje“, – rašė lietuvė.
Kita Jungtinėje Karalystėje 12 metų gyvenusi lietuvė teigia, kad taip pat norėjo į Lietuvą grįžti vasarą. Moteris sako, kad baiminasi dėl adaptacinio laikotarpio.
„Prieš išleidžiant tą naują įstatymą buvau ramesnė, nes žinojau, kad sava valstybė suteiks šiokį tokį saugumą kol susirasiu darbą. Dabar šiuo metu didžiausia baimė ar užteks santaupų kol darbas bus rastas“, – aiškino moteris.
Kita lietuvė Jungtinėje Karalystėje gyvena 24 metus, užsienyje sukūrė šeimą ir atėjus laikui planavo grįžti, kad vaikai galėtų mokytis Lietuvoje. Tačiau po įsakymo šeima abejoja, ar tai verta daryti.
„Lietuva verkia, kad nėra gimstamumo, aš pasirengusi parvežti du Lietuvos piliečius į Lietuvą, bet man nėra jokios galimybės ar valstybės palaikymo. Labai esame susikrimtę ir net nežinome kaip toliau planuoti ateitį“, – rašė moteris
Viena moteris teigė, kad planavo grįžti po metų, tačiau dabar abejoja. Sako, kad per atstumą ieškotis darbo yra sudėtinga dėl sveikatos. Kita emigrantė pasakoja, kad planavo grįžti į Lietuvą po 20 metų. Tačiau dabar būtų sunku iš karto susirasti darbą, kadangi greitai skaičiuos 60 metų.
Ministerija: grįžti į Lietuvą skatina ne išmoka, o pašaukimas
Kiek anksčiau tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas kalbėjo apie naują tvarką.
Pasak Socialinio draudimo grupės vadovo, pirmiausiai galioja Europos Sąjungos teisynas ir yra trys galimybės, pagal kurias išmokas galima gauti.
„Kai žmogus planuoja grįžti iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Didžiosios Britanijos į Lietuvą, galioja taisyklės: jei asmuo ilgiau nei 30 mėnesių laikotarpį dirbo, valstybės narės neprieštarauja, kad būtų mokama nedarbo išmoka iš tų valstybių, kuriose buvo mokėtos įmokos.
Tiesiog žmogus turėtų kreiptis ten, gauti išmoką ir, jei yra galimybė ją eksportuoti, eksportuoti į Lietuvą. Jei jis Lietuvoje ieškosi darbo, bet gauna išmoką į savo, tarkime, švedišką banko sąskaitą, tai jokios problemos nesudarytų“, – laidoje kalbėjo V. Kalinauskas.
Pasak V. Kalinausko, 30 mėnesių laikotarpis buvo pasirinktas dėl to, kad galioja dar vienas įstatymas, pagal kurį numatyta, kad nedarbo draudimo išmokos yra vykdomos iš pasutinių 30 mėnesių pajamų laikotarpio. Anot Socialinio draudimo grupės vadovo, žmonės į Lietuvą grįžta ne dėl išmokų, o dėl „bendro pašaukimo“.
„Girdžiu, ką sako Seimo narė (Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė – tv3.lt) apie socialinę pagalbą, kad ji yra reikalinga žmonėms, grįžtantiems į Lietuvą. Mes dėl pačios pagalbos tikrai neprieštaraujame ir manome, kad ji yra reikalinga, tačiau ji turėtų būti teikiama ne iš draudimo lėšų.
Turėtų prisidėti valstybės biudžetas, socialinė parama arba tam tikros integracinės programos. Praktiškai pati išmoka nėra tas dirgiklis, kuris grąžina arba negrąžina žmogų į Lietuvą. Žmogus grįžta į Lietuvą ne dėl išmokos, o dėl bendro pašaukimo. Panašiai kaip ir su vaikų gimimu: sakoma, kad pašalpos ir išmokų dydžiai tikrai neįtakoja gimstamumo.
Pasak Socialinio draudimo grupės vadovo, socialinės garantijos užtikrinamos pagal pagrindinę taisyklę. Asmuo socialines garantijas gauna ten, kur paskutiniu laikotarpiu dirbo, mokėjo mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
„Pavyzdžiui, lietuvis, išvažiavęs į Švediją, dirba penkerius metus, netenka darbo, kreipiasi į Švedijos socialinės apsaugos instituciją ir ši jam paskiria nedarbo išmoką.
Antroji taisyklė būtų tokia: yra galimybė, kad žmogus, dirbantis vienoje Europos Sąjungos valstybėje ir joje netekęs darbo, ieškosi naujo darbo kitoje valstybėje, tuomet atsiranda galimybė eksportuoti išmoką iš valstybės, kurioje buvo mokami mokesčiai ir įmokos“, – aiškino V. Kalinauskas.
Parlamentarė kreipėsi į ministeriją
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į SADM, kurios prašė nustatyti palankesnę nedarbo išmokų mokėjimo tvarką į Lietuvą grįžtantiems emigrantams.
„Prašysime numatyti jiems 6 mėnesių socialinę pagalvę. 2025 metų statistika rodo, kad iš 18 tūkst. grįžtančių tik 5 tūkst. prireikė nedarbo išmokos tam, kad žmonės grįžtų, įsikurtų ir liktų Lietuvoje, neštų ekonominę naudą.
Tai atsiperkantis projektas, ne visi grįžtantys prašo išmokų, ne visiems to reikia, bet yra tokių, kurie turi sunkumų“, – prieš mėnesį spaudos konferencijoje Seime sakė D. Asanavičiūtės-Gružauskienė.
Dėl siūlymo SADM pateikė atsakymą. Ministerija teigia, kad šiuo metu nemato teisinio pagrindo keisti galiojančio teisinio reguliavimo dėl nedarbo draudimo išmokų grįžusiems iš kitų valstybių narių taip, kad jis nukryptų nuo ES reglamentuose nustatytų taisyklių.
Nuo šių metų keitėsi nedarbo išmokų tvarka
Šių metų pradžioje SADM „Facebook“ pranešė informaciją dėl nedarbo išmokos mokėjimo asmenims, dirbusiems kitoje ES valstybėje.
„Asmenys, ilgą laiką dirbę, gyvenę ir mokėję mokesčius kitoje ES valstybėje, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje (toliau kartu – ES valstybė), Jungtinėje Karalystėje (jei asmuo išvyko į Jungtinę Karalystę iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir grįžta į Lietuvą) dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į gyvenamosios vietos valstybės įstaigą, kuri skiria ir moka nedarbo išmokas.
[...] Asmenys, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau atliko laikino pobūdžio darbą kitoje ES valstybėje (pvz., sezoninis darbuotojas), netekus darbo dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į gyvenamosios vietos įstaigą, kuri skiria ir moka nedarbo išmokas“, – „Facebook“ rašė ministerija.
Buvo apibrėžtas „laikino pobūdžio darbas“, teigia ministerija.
„Dabar jis laikomas laikinu, jeigu truko ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kodėl reikėjo šio pokyčio? Konkrečiai apibrėžtas laikino pobūdžio darbo užsienyje laikotarpis suteikia daugiau aiškumo ir gyventojams, ir išmokas administruojančioms institucijoms, leidžia sąžiningiau paskirstyti finansinę naštą tarp kelių valstybių“, – rašė ministerija.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
