Į Lenkijos prezidento rinkimus žvelgia skeptiškai: Lietuvai gali tekti rinktis tarp Briuselio ir Varšuvos

Lenkijos prezidentu perrinkus konservatyvių pažiūrų Andrzejų Dudą, Lietuvai gali tekti laviruoti tarp išsiskiriančių Briuselio ir Varšuvos pozicijų, vertinant teisines reformas, tačiau bendradarbiavimas gynybos ir energetikos srityje turėtų išlikti glaudus dėl panašaus požiūrio į Rusijos grėsmę, sako analitikai.

„Intriga lieka dėl santykių su Briuseliu. Jeigu Europos Komisija arba Europos Vadovų Taryba inicijuotų balsavimą dėl teisės viršenybės Lenkijoje arba įvyktų diskusija dėl biudžeto formavimo susiejimo su teisės viršenybės principu – čia Lietuva būtų eilinį kartą pakankamai keblioje situacijoje“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto.

„Iki šiol Lietuva palaikė Lenkiją, nepaisant, kad Lietuvoje vyrauja noras paspartinti ir sustiprinti Europos Sąjungos integraciją“, – sakė jis.

Per sekmadienį vykusį Lenkijos prezidento rinkimų antrąjį ratą A. Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų, o jo varžovas liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) gavo 48,79 proc. balsų.

A. Pukšto teigimu, balsavimo rezultatai parodė, kad Lenkijos visuomenė yra labai susiskaldžiusi, o priešprieša gali tik stiprėti. 

„Galima prognozuoti, kad Lenkijos ir vidaus, ir užsienio politika dar labiau bus dešinesnė. „Teisė ir teisingumas“ turės faktiškai dar pusketveriems metams sukaupę visą valdžią, ko gero, tos reformos kažkur bus radikalesnės ir tas susiskaldymas visuomenėje dar gilės. Gali būti, kad bus neišvengta protesto akcijų, kažkokio pilietinio nepaklusnumo, nes dabar opozicija irgi įgavo tam tikrą lyderį: tokio ryškaus lyderio kaip R. Trzaskowskis iki šiol nebuvo“, – teigė A. Pukšto.

Jo nuomone, užsienio ir saugumo politiką permąstyti Lenkijos valdžią galėtų priversti nebent rinkimai JAV, jeigu pralaimėtų Donaldas Trumpas.

„Be abejo, ir A. Duda, ir visi valdantieji netektų labai didelio sąjungininko, ir tada, jeigu JAV nebetaptų tokiu pagrindiniu ir besąlygišku partneriu, gal tada Lenkija kažkiek bandys padaryti kokį nors perkrovimą užsienio ir saugumo politikoje. Kol kas atrodo, kad konfrontacija su Briuseliu artimiausiais mėnesiais tikrai nemažės“, – teigė politologas.

REKLAMA

Pasak A. jo, karinio ir energetinio saugumo srityje Lietuvos ir Lenkijos pozicijos turėtų likti panašios. 

„Šalis vienija bendri karinio ir energetinio saugumo interesai, bendri projektai – elektros linijų tiesimai, „Via Baltica“, „Rail Baltica“. Ko gero, visi tie projektai bus tęsiami, bendradarbiavimas saugumo srityje tikrai bus tęsiamas, priešas išlieka tas pats – pagrindinis grėsmės šaltinis yra Kremlius ir Putino Rusija, tai čia stipriai niekas nesikeičia“, – kalbėjo A. Pukšto.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Vyčio Jurkonio, po rinkimų esminis klausimas yra dėl A. Dudos laikysenos – ar jis bandys sutelkti tautą, ar laikysis „daugiau skaldančio kurso“.

„Nuo to kaip ir priklausys, kokia bus demokratijos sveikata kaimyninėje valstybėje, ir Varšuvos santykiai su Briuseliu, ir su kaimynais“, – BNS sakė V. Jurkonis.

Pasak jo, demokratijos sveikata Lenkijoje yra labai svarbus klausimas visu Europos lygiu.

„Jeigu mes manome, kad ES yra išskirtinis darinys pasaulyje, kuriame išskirtinė savybė yra pagarba demokratijai ir žmogaus teisėms, laisvėms, tai labai svarbu, kad neturėtume didžiulių nuokrypių nuo tarptautinių standartų. Žmogaus teisių darbotvarkė turbūt nebus prioritetu, bet svarbiausia, kad žmogaus teisių standartai nebūtų paminti, o jeigu Briuselis ar tarptautinės organizacijos tai primintų, kad į tai nebūtų žiūrima priešiškai ir kad Lenkijų nenudreifuotų tokiu keliu, kokiu nudreifavo Vengrija“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Jis pabrėžė, kad Lenkija kaip artimiausia kaimynė ypač svarbi Lietuvai „euroatlantinės bendruomenės kontekste“, Lietuvai reikšmingas A. Dudos dėmesys JAV ir NATO, vertinant Rusijos agresiją Ukrainoje. 

„Turime kalbėtis su bet kuriuo Varšuvos atstovu. Kadangi išrinktas A. Duda, manau, kad ta tąsa, kuri buvo, ji išliks – santykiai buvo pakankamai neblogi“, – teigė jis.

REKLAMA

Politologas taip pat sakė matantis galimybę, kad kai kurie Lietuvos politikai gali mėginti pakartoti Lenkijos valdžios veiksmus.

„Daliai mūsų politikų Lenkijos pavyzdys labai imponuoja, kai kurias pamokas bando išmokti ir pritaikyti kaip tam tikrą sėkmės receptą eidami į rinkimus. Aš siūlyčiau nepasiduoti pagundoms, nes išeiti iš tos įtampos lauko yra pakankamai sunku – tą rodo ne tik Lenkijos pavyzdys, tą rodo ir Sakartvelo pavyzdys ir daug kitų valstybių“, – teigė jis.


Rašyti komentarą...
Šaunu
2020-07-13 14:16:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šaunuoliai lenkai, sugebėjo atsilaikyti prieš ekspansiją. Vadinasi ir mes busim apsaugoti nuo ekonominių Afrikos ir Azijos migrantų. O Briuselis tegul ir toliau sau griauna savo istorinius paminklus, juodina savo tautos didvyrius ir keliaklupsčiauja prieš migrantus, kurie tyčiojasi ir niekina vietinius.
Atsakyti
0

s
stasys
2020-07-13 14:01:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
eikit jau tik, labai rūpi tam briuseliui ta lietuva? kur jau ne. čia mūsiškiai kai kurie tam briuseliui lenkiasi pirmai progai pasitaikius.
Atsakyti
0

G
Gerai
2020-07-13 15:34:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
dabar galėsim bent rinktis pagal šalies poreikius, o ne bučiuoti Briuselio biurokratams minkštą vietą. O Pukšto, deja, nusišnekėjo : mes visai netrokštam didesnės Eurosojūzo integracijos, matom, kad ten glūdi stagnacija, suvereniteto varžymas, kvaili biurokratiniai ir autoritariniai nurodymai dėl migrantų, moralinis supuvimas. Labiau išsilavinę individai žino, kad taip supuvo visos didžiosios pasaulio galybės - pirmiausia morališkai, dvasiškai, po to sekė ir ekonominis žlugimas
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų