Neįgalių vaikų sveikatos stiprinimas baseine tapo tik pačių tėvų reikalu. Turintys judėjimo negalią, cerebriniu paralyžiumi, pavojingomis širdies ligomis ar diabetu sergantiems vaikai pateikti į baseino vandenį gali tik suaugusiems padedant, baseinas nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Pagerinti vaikų gyvenimo neskuba nei mokykla, kurioje veikia šis baseinas, nei miesto valdžia.
Nevaikštanti mergaitė puikiai plaukioja
Guvi tamsbruvė mergaitė vienu ypu perplaukia visą Šiaulių sanatorinį baseiną. Tik plaukimas šiai mažylei suteikia nepažintą judėjimo džiaugsmą – jai pripažinta spinalinė raumenų atrofija, mergaitė visiškai nevaldo kojų. Jei ne kantrios ir visiškai atsidavusios mama ir močiutė, kurios ją kaskart į vandenį nuneša ant rankų, mažylei nebūtų lemta pažinti vienintelės judėjimo galimybės. Mokykloje, kuri deklaruoja besirūpinanti judėjimo negalią turinčiais vaikais, vis dar nėra įrengta mobilaus keltuvo, nėra kitų techninių įrengimų, kurie suteiktų galimybę neįgaliems vaikams greičiau pasiekti vandenį.
„Gabrielė jau dabar sveria 30 kilogramų. Nešioju ją ant rankų“, – pasakoja Gabrielės mama Rita. Plaukimo pamoką kartu su Gabriele lanko ir trečiokas Titas. Jam diagnozuotas Dauno sindromas. Berniukas kantriai mokosi plaukti.
„Jam būtina kuo daugiau judėti, kad nesutriktų vystymasis. Mokomės važiuoti dviračiu, bandėme lankyti žirgyną, norėjome išbandyti hipoterapiją. Nepavyko. Skirtingai nei sergantiems cerebriniu paralyžiumi, jam reikia visokių pažymų. Baseinas atrodė geriausia išeitis, nes kitų galimybių kaip leisti laisvalaikį neįgaliam vaikui Šiauliuose, aš nematau galimybės“, – pasakoja Tito mama Solveiga.
Baseino darbo laikas – ne pagal poreikį
Neįgalūs vaikai baseiną lankytų nuolat. Dabar tokios galimybės nėra. Mokinių atostogų metu baseino durys užsidaro. Jo darbo laikas nesikeitė net ir po to, kai buvo uždarytas Šiaulių specialiojo ugdymo centre veikęs baseinas.
norėtų ne tik neįgalių vaikų mamos, bet ir jų plaukimo trenerė Asta Veikutienė. „Koks gali būti darbas, kai plaukimo pamokos nutraukiamos dviem savaitėms ir ilgiau?“ – klausia trenerė. Moteris kurį laiką vaikus treniravo nelaukdama atlygio. Pajutusi išaugusį poreikį užimti sveikus ir neįgalius vaikus, įkūrė sporto ir sveikatingumo klubą.
Kadangi neįgalieji mažiau juda, daugiau laiko praleidžia kambary, jiems tai ypač svarbu. Plaukimas teigiamai veikia širdį, kraujo apytaką, plaučius. Jis didina sąnarių, ypač pečių juostos ir čiurnos bei kelio, paslankumą, palengvina stuburo tarpslankstelinių diskų apkrovimą, padeda atstatyti judėjimo funkcijas po traumų. Be to, vandenyje yra dirginami įvairūs receptoriai, stimuliuojama centrinės nervų sistemos veikla. Reguliarus plaukimas grūdina organizmą. Tai pripažįsta ir ilgametė Šiaulių sanatorinės mokyklos direktorė Vanda Tarasovienė. Tik Šiaulių miesto savivaldybei apie neįgaliųjų tėvų matomas bėdas ji nė žodžiu neužsiminė. Neužsiminė dėl to, kad pati jų nemato.
„Trenerės pamokas lanko tik vienas, judėjimo sutrikimą turintis vaikas“, – sako V. Tarasovienė. Tarsi ir be sporto ir sveikatingumo klubo neatsirastų daugiau baseiną norinčių lankyti neįgalių vaikų, ji nemato reikalo pasirūpinti, kad baseinas veiktų ir mokinių atostogų metu. Sanatorinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkiui Henrikas Šaulys negalėjo net apytiksliai įvardyti papildomų lėšų poreikio. Niekas to neskaičiavo.
Kojų nevaldanti mergaitė Šiaulių sanatoriniame baseine kaskart patiria judėjimo džiaugsmą. Į baseiną kaskart ją kelia du artimi žmonės. Mobilus keltuvas atrodo reikalingas tik patiems tėvams, ne valdžiai ir ne mokyklai. Autorės nuotr.
Valdžia pasiūlė „susimesti“
Poreikį baseinui veikti kasdien ir mobiliam keltuvui mato neįgalių vaikų tėvai. „Kaip tų vaikų bus, jei vienintelė galimybė vaikui pasiekti vandenį – tik ant rankų“, – sako Gabrielės mama.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjai Violetai Damskienei neatrodo, kad Sanatorinės mokyklos baseinui stigtų lėšų ar reikėtų papildomų įrengimų ar remonto. „Jeigu tėvams reikia keltuvo, jie galėtų susimesti“, – siūlo V. Damskienė.
Toks keltuvas kainuoja apie 19 tūkst. litų.
„Šiauliai plius“ žiniomis, artimiausiu metu Šiaulių sanatorinė mokykla lauks naujo vadovo. Gal tai reikš naują viltį neįgaliems vaikams?
Neįgalūs vaikai ir jų užimtumas
2013 m. Šiauliuose beveik dvigubai išaugo vaikų, kuriems nustatytas neįgalumas, skaičius. 2012 m. 4 vaikams nustatytas lengvas neįgalumo lygis, 2013 m. – 9 (8 lengvas, 1 sunkus neįgalumo lygis). Kiek mieste ar regione iš viso yra neįgalių vaikų, duomenų nėra. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Lietuvoje auga apie 30 tūkst. negalią turinčių vaikų.
Šiaulių miesto savivaldybė praėjusiais metais surengė vieną neįgaliems vaikams skirtą socialinį renginį.
Skirtingai nei kituose didžiuosiuose miestuose, Šiauliuose nėra specialiai neįgaliesiems sukurto dienos centro.
