Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras numato padėti tašką holokausto tyrime ir galutinai išsklaidyti lietuvių tautai primetamus priekaištus. Tai būsiąs vienas iš šio centro kitų metų veiklos prioritetų, antradienį Seime teigė šio centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
"Mes užsibrėžėm vieną kartą ištirti tuos lietuvių žydšaudžių sąrašus, kurie dažnai būna paskelbti internete, sakykim, Izraelio internetiniame puslapyje, ir kitus mums primetamus (...) priekaištus, kurie leidžia kai kam padaryti išvadas, kad vos ne visa tauta pritarė ar dalyvavo žydšaudystėje.
Mes norime ištirti šituos dalykus ir konkrečiai pasakyti: taip, šitas skaičius Lietuvos gyventojų yra kruvinomis rankomis, bet šitos pavardės yra pritemptos, neteisingai apkaltinti šitie asmenys, ir padėti vieną kartą tašką. Ir jeigu kas nors abejos mūsų šiais sąrašais, mes paprašysim pateikti konkrečius kaltinimą paremiančius argumentus ar dokumentus", - pabrėžė T. B. Burauskaitė.
Spaudoje teigiama, kad 1941-1944 m. net 94 proc. Lietuvos žydų tapo sąmoningo žydų tautos naikinimo, vadinamo holokaustu, aukomis. Daugiausia žmonių nužudyta Paneriuose prie Vilniaus ir Kauno fortuose. Nedidelė žydų dalis slapstoma išgyveno per visą nacių okupaciją. Nors už žydų slėpimą naciai šaudė ištisas šeimas, tūkstančiai lietuvių, rizikuodami gyvybėmis, padėjo persekiojamiems žmonėms.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 1998-2005 m. vykdė tęstinę programą "Holokausto byla", paskelbė ne vieną dešimtį publikacijų šia tema.
Pasak programos vykdytojų, nors akademiniai holokausto tyrimai Lietuvoje egzistuoja ne mažiau kaip dešimtmetį, neatsakytų klausimų lieka ne vienas. Todėl esą svarbu nustatyti lietuvių, dalyvavusių antižydiškose akcijose, skaičių, jų socialinę padėtį, išsilavinimą, įvardyti vienokio ar kitokio elgesio, t.y. kaip žudikų, taip ir žydų gelbėtojų, motyvus. Tačiau siekiant atsakyti į šiuos klausimus, būtini holokausto Lietuvoje regioniniai palyginamieji tyrimai.