Vilniuje „Hamas“ įkaitų artimieji iš nevyriausybinės organizacijos „Raoul Wallenberg Centre for Human Rights“ susitiko su Seimo Užsienio reikalų komitetu. Susitikimo metu svečiai dalijosi savo patirtimi, dėkojo Lietuvai už solidarumą ir ragino nenustoti kovoti su terorizmu.
23-ejų izraelietės dėdė nesulaiko ašarų: „Ji man buvo kaip dukra“
Susitikime su Lietuvos politikais savo išgyvenimais pasidalino Harelas Lapidotas, 23-ejų izraelietės dėdė. Mergina 2023 m. spalio 7 d. buvo paimta įkaite per „Hamas“ išpuolį muzikos festivalyje, kurio metu 1 200 žmonių žuvo ir daugiau kaip 240 buvo pagrobta.
„Ji man buvo kaip dukra. Spalio 7 d. 9 val. ryto ji paskambino mamai ir pasakė: Mama, turbūt čia paskutinis kartas, kai girdi mano balsą. Jie šaudo. Jie mus medžioja. Tai pats baisiausias dalykas, kurį gali išgirsti tėvai“, – vos sulaikydamas ašaras kalbėjo vyras.
„Tai buvo siaubinga. Tai buvo paskutinis kartas, kai gavome iš jos žinią“, – pridūrė jis.
H. Lapidotas pasakojo, kad tragedija įvyko iš karto po dukterėčios kelionės į Pietų Afrikos Respubliką. Ten mergina savanoriavo programoje, skirtoje padėti vaikams su specialiaisiais poreikiais.
Po spalio 7 d. išpuolio izraelietės šeima daugiau nei 11 dienų nežinojo, ar mergina vis dar gyva. Pasak H. Lapidoto, artimieji manė, kad ji vis dar laikoma įkaite, nes paiešką vykdančios tarnybos negalėjo rasti ir identifikuoti jos kūno.
„Po 11 d. pavyko identifikuoti jos kūną. Galite įsivaizduoti, ką jį patyrė“, – teigė H. Lapidotas.
„Mes sužinojome, kad teroristai įkaitus prievartavo, kankino, kūdikius metė į orkaitę“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, šie tautiečių liudijimai yra dar baisesni už tuos, kuriuos girdėjo iš savo artimųjų, kalėjusių Aušvice.
„Mes nuėjome į [dukterėčios] laidotuves. Apkabinome jos kūną paskutinį kartą ir pastebėjome, kad jai trūksta kojos“, – kalbėjo H. Lapidotas.
19-metė vis dar laikoma įkaite: apie tai, kad ji gyva, šeima sužinojo ypatingą dieną
Kanadoje gimusios žmogaus teisių aktyvistės, influencerės Ashley Waxman Bakshi pusseserė Agam vis dar laikoma įkaite. 19-metė mergina „Hamas“ išpuolio rytą išgirdo raketas. Netrukus jai paskambino tėtis pasiteirauti, ar dukra yra slėptuvėje. Agam patvirtinus, kad ji saugi, tėtis nuramino, esą po 5–10 minučių viskas baigsis, mat Izraelyje apšaudymai iš oro paskutiniuosius 18 metų yra kasdienybė. Tik šįkart viskas buvo kitaip.
„Agam tėtis neturėjo nė minties, kad kalbasi su dukra paskutinį kartą“, – sakė A. Waxman Bakshi.
Agam buvo pagrobta iš karto po to, kai „Hamas“ jos akyse nužudė 16 merginos draugų. A. Waxman Bakshi teigimu, apie pusseserės būklę artimiesiems pavyko sužinoti tik po kelių mėnesių, kai „Hamas“ į laisvę paleido drauge su ja buvusią merginą.
Apie Agam pagrobimą jos šeima sužinojo spalio 8-osios naktį, atidarę „Telegram“ kanalą. Kanadietės teigimu, „Hamas“ patys išplatino vaizdo įrašus rodydami, kaip įkalina ir kankina įkaitus.
Apie tai, kad dukra yra gyva, pirmasis sužinojo Agam tėtis. Svarbios žinios jis sulaukė lapkričio 26 d., per savo gimtadienį.
„Apie vidurnaktį suskambo jo telefonas. Kitoje laido gale buvo 17-metė mergina, kurios vardas taip pat buvo Agam. Ji buvo paimta į nelaisvę kartu su savo broliais ir motina – Goldshteinų šeima. Iškart po to, kai ji kirto sieną į Izraelį, ji paprašė kareivio pasinaudoti jo telefonu. Ji paskambino Agam tėčiui ir pasakė: Sveiki, mano vardas Agam. Prieš kelias minutes kartu su jūsų Agam buvau tuneliuose. Ji paprašė, kad kai išeisiu, paskambinčiau ir pasveikinčiau jus su gimtadieniu. Štai kaip mes sužinojome, kad Agam yra gyva“, – pasakojo moteris.
Pasak A. Waxman Bakshi, nuo tos dienos Agam šeima kalbėjosi ir su kitais išlaisvintais įkaitais, kurie buvo su Agam.
„Jie pasakojo, kad Agam buvo laikoma tuneliuose, bet taip pat namuose, kur jai buvo liepiama gaminti. Agam buvo laikoma namuose, kur vyras gyveno su žmona ir vaikais. Civiliai žinojo, kad ji ten“, – tikino žmogaus teisių aktyvistė.
„Hamas“ įkaitų artimieji prašo sankcijų pusšimčiui žmonių, organizacijų
A. Waxman Bakshi ir H. Lapidotas susitikime su Lietuvos politikais paprašė sankcijų 59 žmonėms ir organizacijoms, siejamiems su „Hamas“ ir „Palestinos islamo džihadu“ (PIJ).
„Manau, kad Baltijos šalys tikrai žino, koks yra vienintelis būdas kovoti su terorizmu. <...> Vienintelis būdas tai padaryti yra sankcijos“, – sakė H. Lapidotas.
„Paprašėme Europos Sąjungos įvesti sankcijas organizacijoms ir asmenims, kurie skleidžia propagandą, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie tiesiogiai finansuoja „Hamas“ ir kitas teroristines organizacijas“, – antrino A. Waxman Bakshi.
Nukentėjusiems atstovaujanti nevyriausybinė organizacija „Raoul Wallenberg Centre for Human Rights“ nurodo turinti pakankamai įrodymų, kad daugiau kaip pusšimtis asmenų ir organizacijų „remia, finansuoja, aprūpina ginklais, kursto smurtą arba sudaro sąlygas „Hamas“, PIJ ar bet kuriai kitai su jomis susijusiai grupei, organizacijai vykdyti smurtinius veiksmus“.
„Lietuva turi savo Magnickio įstatymą. (...) Jungtinė Karalystė, JAV, Australija, Kanada yra pritaikiusi sankcijas daugeliui šių asmenų ir subjektų, ir mes tikimės, kad Lietuva gali prisidėti prie NATO sąjungininkių ir padaryti tą patį“, – kalbėjo žmogaus teisių teisininkas ir nevyriausybinės organizacijos politikos direktorius Brandonas Silveris.
Jis taip pat ragino kelti šį klausimą Europos Sąjungos (ES) lygiu, siekiant stipresnio sankcijų poveikio.
Teisininkas ketvirtadienį šį klausimą aptarė su Seimo Užsienio reikalų komiteto atstovais.
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis BNS teigė, kad europinės sankcijos būtų tikslingesnis sprendimas, tačiau apie tai dar reikės pasitarti su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
„Mes visuomet, visų pirma, einame Europos Sąjungos sankcijų keliu, nes tik jos yra efektyvios. (...) Pasitarsime su ministru“, – sakė parlamentaras.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas siekia gauti arešto orderius Izraelio ir „Hamas“ vadovybei
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) siekia gauti „Hamas“ lyderio Yahya Sinwar ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderius dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui dėl spalio 7 d. išpuolių prieš Izraelį ir po to sekusio karo Gazoje, pirmadienį išskirtiniame interviu CNN Christiane Amanpour sakė teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.
M. Khanas sakė, kad TBT taip pat siekia gauti Izraelio gynybos ministro Yoavo Gallanto, bei dviejų kitų aukštų „Hamas“ vadovų – Mohammedo Diabo Ibrahimo al-Masri, „Al Qassem“ brigados vadovo, geriau žinomo kaip Mohammedas Deifas, ir „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh – teismo orderius. Atitinkamas TBT vyr. prokuroro pranešimas buvo paviešintas ir teismo internetinėje svetainėje.
Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas anksčiau pasisakė už tai, kad būtų tiriami galimi karo nusikaltimai visose Gazos Ruožo karo pusėse.
„Privalome parodyti, kad ten galioja humanitarinė teisė ir kad ji yra pajėgi apsaugoti visus“, – sakė jis sekmadienį Tarptautinio baudžiamojo teismo Hagoje paskelbtame pareiškime.
Pastarosiomis dienomis K. Khanas lankėsi Izraelyje ir palestiniečių teritorijose. Tai buvo pirmasis jo, kaip vyriausiojo prokuroro, oficialus vizitas. Jį pakvietė spalio 7 d. „Hamas“ atakų aukų artimieji ir draugai.
Nors Izraelis nėra TBT Statuto šalis, K. Khanas pasiūlė šaliai savo paramą tiriant spalio 7 d. išpuolius. K. Khanas kalbėjo apie „vienus sunkiausių tarptautinių nusikaltimų, kurie sukrečia žmonijos sąžinę“. Jis paragino „Hamas“ nedelsiant paleisti visus laikomus įkaitus.
Tuo pat metu K. Khanas pabrėžė, kad Izraelis, puldamas Gazos Ruožą, taip pat privalo laikytis tarptautinės teisės.
„Kaip jau esu sakęs anksčiau, Izraelis turi apmokytus teisininkus, kurie konsultuoja vadus, ir patikimą sistemą, skirtą užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės“, – teigė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
