Gyvūnų globos prieglauda „Nuaras“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame ragino žmones būti atidesniais ir skundėsi kiek netikėtu vieno žmogaus prašymu – padovanoti jam visas prieglaudos globoje esančias juodas kates.
„Kai paklausiame kam, susinervina ir numeta ragelį. Bijome ir pagalvoti, kam jiems juodų katinų??!{...} Satanistams, iškrypėliams juodi katinai dovanojami nebus. Griežta atranka būtina ir bus“, – rašome įraše.
Prašymas darbuotojus išmušė iš vėžių
Gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė portalui tv3.lt pasakoja, kad sulaukus tokio skambučio šiek tiek išsigando, o pats pokalbis nuo pirmųjų žodžių pasirodė įtartinas.
„Tas pokalbis buvo toks labai neracionalus, piktas. Žmogus pats iš savęs labai piktas.
Kai aš paklausiau, kurią jis nori iš tų juodų (kačių – aut. past.) paimti, jis sako – visas. Mes norėjome su juo susipažinti ir sakėme, kad galbūt nedovanosime tų kačių. Tuomet buvo labai piktas atsakymas, o kodėl ne. Žmonės norėdami priglausti gyvūną bendrauja visai kitaip“, – apie išskirtinį prašymą pasakoja prieglaudos vadovė.
Ji sako nenorinti leistis į detales, mat bijo, kad blogo norintys žmonės gali pasimokyti kaip bendrauti nereikėtų ir tuomet kitą kartą vėl bandyti apgauti prieglaudos darbuotojus.
Tačiau J. Gustaitienės teigimu, prieglaudai nesutikus atiduoti kačių ši istorija taip paprastai nesibaigė. Po kiek laiko prieglaudoje vėl pasirodė žmogus, prašantis išskirtinai juodų kačių.
„Jau pateikė kitą telefono numerį, bandė vėl kažkokiais būdais imti tik juodus kačiukus. Mes aišku, jiems sakėme, kad tų juodų kačiukų negalime dovanoti, siūlėme kitą katiną su baltais plaukeliais ant krūtinėlės, sakėme jis dar gražesnis.
Buvo kategoriškas atsakymas, kad turi būti ištisai juodas. Automatiškai sukelia labai daug klausimų, kodėl vyrams reikia juodų kačių“, – nuostabos neslepia moteris.
Nėra aišku, ką su keturkojais norima daryti
J. Gustaitienė pripažįsta mananti, kad tai nėra tiesiog nekaltas noras turėti daug vienodos spalvos gyvūnų.
„Aš manyčiau, kad galbūt naudoja kažkokiuose kvailuose ritualuose, esu tą girdėjusi.
Pasidomėkite, sako, Pravieniškėse vaikšto katės su išmuštais dantimis. Aš sakau, o kodėl jų tie dantys išmušti? Sako, gal tu durna, ar nesupranti, ką su tomis katėmis daro. Yra tokių žmonių, man iš tikrųjų yra šlykštu kalbėti“.
Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė taip pat pasakoja, jog per savo veiklos metus yra girdėjusi apie panašius atvejus visoje Lietuvoje, tačiau niekuomet taip ir nebuvo išsiaiškinta, koks yra tokių žmonių tikrasis siekis.
„Esu kelis kartus teoriškai girdėjusi iš skirtingų prieglaudų atstovų, kad būna žmonės ieško kelių gyvūnų, dažniausiai kačių, vienodos spalvos. Bet dažniausiai tai prie nieko nepriveda. {...}
Gal daugiau atvejai būna ne apie ritualus, bet apie siuvimą iš tų gyvūnų. Buvo mitai, kad neva tai kažkokias kepures daro ar pirštinių apvadėlius. Viskas labiau gandų lygyje ir kol kas niekas nebuvo pagautas“, – aiškina gyvūnų teisių aktyvistė.
Visgi, jeigu būtų išsiaiškinta, kad tokia neteisėta veikla iš tikrųjų yra vykdoma, B. Vaitkūnaitės-Pliuskės teigimu, nusikaltusiems galėtų grėsti tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė:
„Priklauso nuo to, ką tie žmonės su gyvūnais daro. Man baisu net įsivaizduoti, bet tai turėtų eiti po bendru žiauraus elgesio įstatymu.
Baudžiamasis kodeksas – kai yra gyvūno žūtis arba suluošinimas, pakitimai fizinės sveikatos, kurie yra negrįžtami. O visas kitas žiaurus elgesys, kada ir ką bedaro su gyvūnu, bet jis pasveiksta ir nėra jokių liekamųjų reiškinių, tai eina po administracinio nusižengimo kodeksu“.
Oficialių nusiskundimų kol kas nėra
Pagal administracinių nusižengimų kodeksą, žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas gali užtraukti baudą nuo 50 iki 2,3 tūkst. eurų, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo.
Pagal baudžiamąjį kodeksą, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja tv3.lt teigia, kad kol kas nusiskundimų dėl panašaus pobūdžio veiksmų nebuvo gauta nei iš prieglaudų, nei iš pavienių asmenų.
„Deja, bet konkreti statistika nevedama, o peržiūrėjus Policijos registruojamų įvykių registrą, panašaus pobūdžio pranešimų nėra.
Kalbant apie netinkamą elgesį su gyvūnais, tai tokie tyrimai policijoje atliekami, tačiau konkrečiai kalbant apie jų naudojimą, pavyzdžiui, aprangos gamybai, neturime”, – aiškina Vilniaus VPK atstovė.
