Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2007 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrityje gyveno 847,8 tūkst. gyventojų, t. y. 465 gyventojais mažiau nei prieš metus.
Per pastaruosius 7 metus jų sumažėjo 1 procentu. Tuo tarpu Lietuvoje 2007 m. pradžioje gyveno 3384,8 tūkst. gyventojų, t. y. 18,5 tūkst. mažiau nei prieš metus.
Žemas gimstamumo lygis, jaunimo emigracija lemia šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą ir jų senėjimą. Prognozuojama, kad šalies, o tuo pačiu ir Vilniaus apskrities gyventojų skaičius mažės. 2050 m. Lietuvoje gyvens 2881,1 tūkst. gyventojų ir kas trečias šalies gyventojas bus pagyvenęs.
Lietuvoje kaimo gyventojų skaičius mažėja sparčiau nei miesto. 2007 m. pradžioje kaime gyveno 1124,6 tūkst. gyventojų ir per praėjusius metus jų sumažėjo 9,9 tūkst., atitinkamai mieste – 2260,2 tūkst. 2000-2006 m. miesto ir kaimo gyventojų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus beveik nekito: mieste gyveno 67 procentai visų gyventojų, o kaime – 33 procentai. Vilniaus apskrityje 2006 m. miestuose padaugėjo 266, o kaime sumažėjo 731 gyventoju.
Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (skirtumo tarp gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus) 2006 m. Vilniaus apskrities gyventojų skaičius sumažėjo 2,4 tūkst. 2006 m. Vilniaus apskrityje gimė 8393 kūdikiai, t.y. 461 kūdikiu daugiau negu 2005 m. Gimstamumas padidėjo Vilniaus m., Švenčionių r., Širvintų ir Vilniaus r. savivaldybėse.
Nuo 2000 m. gyventojų skaičius didėjo tik Vilniaus rajone, o sostinėje pradėjo didėti nuo 2004 m. - sausio 1 d. buvo 552800 gyventojų, t. y. 432 gyventojais daugiau negu 2003 m. tuo pačiu metu. Reiškinio priežastis – ne prieaugio padidėjimas (tai matyti iš žemiau pateiktos lentelės), o teigiamas migracijos saldo – skirtumas tarp atvykusių ir išvykusių asmenų skaičiaus.
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2006 m. išvyko gyventi nuolatinai arba ilgiau negu 6 mėnesiams apie 12,6 tūkst. Lietuvos gyventojų (2005 m. – 15,6 tūkst.). Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (3,2 tūkst.), JAV (1,8 tūkst.), Airiją (1,3 tūkst.), Vokietiją (1,1 tūkst.), Rusijos Federaciją (0,9 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst.). Apie penktadalį emigrantų sudarė 25-29- metų amžiaus gyventojai, apie 15 procentų – 20-24 metų amžiaus, 12 procentų - 30-34 metų amžiaus gyventojai, o 0-14 metų amžiaus vaikai sudarė 15 procentų išvykusiųjų.
Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 7,7 tūkst. žmonių, beveik tūkstančiu daugiau negu 2005 m. Daugiausia atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,5 tūkst.) ir Airijos (0,8 tūkst.), taip pat iš Rusijos Federacijos (1,0 tūkst.) ir Baltarusijos 0,9 tūkst.). Dauguma atvykusiųjų (5,5 tūkst.) – Lietuvos respublikos piliečiai (2001 m. -700). Beveik 70 procentų grįžtančiųjų Lietuvos piliečių buvo iki 35 metų amžiaus.
Į Vilniaus apskritį per 2006 m. atvyko 13479 gyventojų (iš jų į miestus -9929, į kaimus -3550 gyventojų), išvyko - 11538 (atitinkamai 8727 ir 8727 gyventojai). Taigi per 2006 m. Vilniaus apskrityje migracijos saldo išliko teigiamas -1941.
Spartus ekonomikos vystymasis Vilniaus mieste sukuria daug darbo vietų. 2006 metų sausio 1 d. Vilniaus mieste buvo 20400 veikiantys ūkio subjektai – 27,8 % visų veikiančių šalies įmonių. Per 2006 metus Vilniaus mieste įregistruoti 3299 nauji ūkio subjektai. Tai galėtų būti viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl į Vilniaus miestą ir rajonus, esančius netoli Vilniaus miesto, atvykstančiųjų skaičius didesnis nei išvykstančiųjų. Labiausiai patrauklus naujai įsikuriantiesiems Vilniaus rajonas, į kurį atvyko net 918 gyventojais daugiau nei išvyko, sakoma pranešime.
