Apie demografinę krizę Lietuvoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai Vaidas Augustinavičius ir verslininkas Robertas Dargis.
Demografijos krizės priežastys
Kas lėmė tai, kad Lietuva atsidūrė tokioje blogoje gimstamumo situacijoje?
V. Augustinavičius: Tikrai labai džiugu, kad buvo konferencija Seime, kurią organizavo gerbiamas Seimo pirmininkas. Prezidentas dar rudenį aktualizavo demografijos temą tiek migracijos, tiek gimstamumo prasme. Iš tikrųjų tai nėra opcija Lietuvai įsileisti labai daug papildomų užsieniečių iš trečių šalių, nes jie kelia tikrai daug įvairių rizikų. Mes šiandien turime 7,5 proc. užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje. Tai yra daug. Prezidento nuomone, spręsdami demografinis iššūkius, mes turime atkreipti dėmesį į du pagrindinius dalykus.
Paskatinti mūsų šalies tautiečių gimstamumą ir emigravusių lietuvių sugrįžimą. Gimstamumo rodiklis raudonuoja nuo įtampos, neigiamo rodiklio. Mes tikrai turime kuo tikriausią gimstamumo žiemą Lietuvoje ir tas minusas kasmet šiek tiek toliau krenta žemyn. Nėra vienos priežasties, kodėl gimstamumas krenta, kaip ir nėra vienos priemonės, kuri galėtų pagerinti gimstamumo rodiklius. Tai mes matome iš gyventojų apklausų, demografų studijų.
Iš vienos pusės, finansiniai dalykai, prieiga prie būsto yra labai svarbūs dalykai. Iš kitos pusės, yra pasikeitę socialinės normos. Dalis žmonių neturi pastovių santykių su partneriais. Dalis žmonių bijo įsipareigoti, kita dalis nori labiau skirti laiko sau, save realizuoti, pakeliauti. Tai yra dvi kryptys, abejose reikia spręsti šią labai didelę problemą. Mes matome tiek iš santuokų, tiek ištakų rodiklių, ypač pastebime, kad gerokai padidėjo amžius, kai yra susilaukiama vaikų, nuo 24 iki 28 metų, per ilgą laikotarpį.
Yra daug rodiklių, kurie rodė, kad socialinės normos pasikeitė, žmonių prioritetai keičiasi. Iš kitos pusės, nėra nieko, ko negalima pakeisti. Tą rodo Lietuvos praeities rodikliai. Pavyzdžiui, kai 2008 metais buvo reikšmingai padidinta parama mamoms, tai yra socialinė sistema, tikrai padidėjo gimstamumas. 2016 metais Lenkijoje gerokai padidėjo gimstamumas, nors ir ribotam laikui, kai buvo reikšmingai padidintos finansinės paskatos.
Dalis demografų, užsienio studijų rodo, kad šalies išsivystymo lygis nėra nuosprendis, nes ir Lietuvoje vienu periodu, besivystant valstybei, augo gimstamumas, o vėliau krito. Vėliau vėl augo, o dabar vėl krenta. Tai, kad šalis auga ir ekonomiškai turtingėja, nėra nuosprendis gimstamumui, nors kartais bandoma tokią priklausomybę išvesti. Pirmiausiai, reikia orientuotis į tris skirtingus dalykus. Iš esmės skatinti finansinėmis paskatomis, skatinti paslaugomis.
Mes ypač matome, kad regionuose labai smarkiai sumažėjęs gimstamumas. Konferencijoje buvo kalbėta, kad jeigu nėra sveikatos, švietimų paslaugų šeimai, tai be abejo neskatina turėti vaikų, nes tai apsunkina galimybę juos turėti. Trečias dalykas yra sąmoningumo didinimas. Tikrai intensyviai diskutuojame su socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei gerbiama ministre apie tai. Reikia Lietuvoje aktyvios socialinės kampanijos apie tai, kaip gera turėti šeimą, kaip gera į ją atsiremti. Tokia kampanija mūsų žiniomis turėtų šiais metais pasirodyti.
Užmiesčiuose tikrai labai prastas demografinis balansas. Ką dėl regionų ir paramos būsto remontui, įsigijimui galvojate jūs?
V. Augustinavičius: Papildysiu tuo, kad, viena iš tarptautinių organizacijų, EBPO, yra išreiškusi išvadą, kuri galioja Lietuvai ir dar kelioms šalims. Tikėtina, kad žemas gimstamumo lygis Lietuvoje iš esmės yra labiau susijęs su laikinais sprendimais atidėti vaikų susilaukimą. Jie tokią išvadą reziumuoja pagal tai, kokia trajektorija krenta gimstamumas ir kiek yra priežasčių jį pateisinti. Jeigu tikrai tai yra tiktai laikini sprendimai susilaukti vaikų, tai būtent tos finansinės paskatos skatintų, pavyzdžiui, penkių metų periode apsispręsti dėl vaikų turėjimo.
Jos kaip tik dabar turėtų būti taikomos. Galbūt, tik tiek ir tereikia iš tikrųjų, kad paskatintume žmones dar kartą pergalvoti, ar tai lemia tik finansai, ar yra ir didesni dalykai. Jeigu tik finansai lemia, tai tas, be abejo, paskatintų. Jeigu lemia dar platesnis pamąstymas, tai, be abejo, sąmoningumo kampanija šitoje vietoje padėtų suteikti daugiau informatyvumo žmonėms.
Viengungio mokestis
Ką manote apie viengungio mokestį?
V. Augustinavičius: Kaip suprantame, gerbiamas, profesorius Gruževskis šią idėją iškėlė. Kalbama apie labai svarbią problemą, gimstamumą, ir apie mokestinį instrumentą. Turbūt, profesorius kalbėdamas apie mokesčius tai pagrindžia tuo, kad mokestiniai instrumentai yra pati galingiausia paskata, jeigu mes kalbame apie finansines ar ekonomines paskatas.
Prezidento nuomone, tai reiktų taikyti ne per negatyvą, ne per papildomą spaudimą, o per pozityvą, per paskatas. Santuoka ar vaikų susilaukimas ir taip yra jautrūs dalykai. Jeigu dar bus pakabintos kažkokios baudos, tai, turbūt, labiau pakenks, negu padės. Paskatos iš tikrųjų gali paskatinti žmones susilaukti vaikų, ypač jeigu tos paskatos yra adekvačios, kaip nulinis GPM tarifas. Mes tikrai galime pamatyti labai įdomių rezultatų.
Klausytojas Justas rašo, kad mokestinės finansinės tėvystės išmokos yra juokingos, ar tikrai?
V. Augustinavičius: Lietuvoje buvo išsireikšta, kad vaikai yra finansinė bauda. Aš sakyčiau, kad, turbūt, gyvenimo laimė yra turėti vaikų, bet kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Kas liečia Lietuvos atvejį, paslaugos šeimoms yra kritiškai svarbus dalykas, kad būtų nemokamas ir kokybiškas švietimas, kad būtų nemokamos sveikatos paslaugos. Kaip minėjau pokalbio pradžioje, yra labai svarbu, kad šios paslaugos būtų ten, kur žmonės gyvena, šalia jų, kad nereiktų toli važiuoti, kad nebūtų nepatogumo. Šitoj vietoje turi būt visi parametrai, tiek mokesčiai, tiek paslaugos.
Viešosios paslaugos, visi kiti elementai turi būti orientuoti į šeimą, tarsi į šeimos politiką. Šiandieną mes matome, kad šita tema tampa vis labiau aktualesnė visoms institucijoms. Prezidentūra, prezidentas jau rudenį inicijavo aktyvias diskusijas. Matome, kad Seimo pirmininkas labai aktyvią diskusiją suformavo ir labai tikėtina, kad pavasario sesijoje tikrai bus priimti nauji sprendimai dėl gimstamumo skatinimo. Pirmiausia, palengvinant finansinę naštą gyventojams.
Ką mąstote apie demografiją?
R. Dargis: Mes pirmą kartą apie tai pradėjome kalbėti, turbūt, 2006 metais ir sekėme tą demografiją. Seime kaip tik inicijavau konferenciją, labai smagu, kad Seimo pirmininkas atsiliepė ir tikrai buvo gerų pranešimų tiek iš duomenų agentūros, tiek iš mūsų STRATA, dalyvavo praktiškai visi pagrindinių Seimo komitetų vadovai. Diskutavome apie priemones, kas ir kaip atrodo, kas krito į akis. Šiandien valstybė pakankamai daug žino apie tai, informacijos yra pririnkta daug, visokios ekstrapoliacijos padarytos, kaip kas gali atrodyti ir kur mes judame.
Net ir pinigų nemažai skiriama įvairiems tokiems dalykams. Kas krito labai į akis, kad visiškai nėra koordinacijos. Kitaip tariant, mes neturime centro, kuriame būtų formuojama politika mūsų valstybės ateities demografijos ir migracijos temomis. Mes neturime šiandien dienai ne tik politikos formavimo vietos, bet ir įgyvendinimo vietos ir plano. Svarbu nuspręsti, kaip mes tai darome ir kas yra atsakingas. Viskas priklauso nuo to, ar mes matome tame prioritetą ar ne?
Aš taip suprantu, kad dabar tema taps vis aštresne kiekvienais metais. Gyventojų skaičius pas mus kol kas buvo pataisytas dėl imigracijos. Jeigu mes dabar turime apie 200 tūkst. migrantų, pabandykime juos nuimti ir pažiūrėkime, kaip atrodys mūsų ekonomika tada, skaičiuojant BVP vienam žmogui. Pabandykime padaryti ekstrapoliacijas į ateitį.
Ką rodo OCD projekcijos Lietuvai? Jau 2045 metais BVP dalį, kuri bus skirta senesnių žmonių išlaikymui, tiek sveikatai, tiek socialiniams dalykams, pensijoms, turės skirti valstybė papildomai 3,6 proc. BVP. Tai yra milžiniški pinigai. Jeigu žiūrėsime į visas projekcijas, tai šiandien dienai jos visos rodo, kad darbo jėgos kiekis mažės. Nesu toks šalininkas ir negalvoju, kad kažkokios priemonės staiga padidins gimimų skaičių. Turbūt ne.
Teko skaityti vieną tyrimą darytą Latvijoje 2004 metais. Buvo apklaustas jaunimas, kurioje vietoje kaip prioritetas jiems yra šeima. 2004 metais jauni žmonės pažymėjo, kad šeima yra maždaug trečioje vietoje pagal prioritetų sąrašą. 2022 metų tos pačios amžiaus grupės žmonių apklausa parodė, kad šeima yra 22 vietoje pagal prioritetus. Kitaip tariant, visi kiti prioritetai pakeitė šeimos kaip prioriteto dėmenį.
Čia yra problema, kurios mes labai greitai nepakeisime dėl to, kad tai yra išsivysčiusi tendencija. Vis tiek reikės galvoti, kaip mes toliau užtikrinsime savo visas sistemas, konstitucinius įsipareigojimus, šalies gynybą pagaliau. Aišku, kad visokia technika paims irgi nemažą dalį to, bet vis tiek reikės žmonių. Šitoje vietoje mums reikia jau pradėti labai rimtai sutelkti dėmesį į tai.
Ar nereikėtų grįžti prie dosnesnių priemonių, finansinių paskatų?
R. Dargis: Aš galvoju, kad neužteks tų pinigų. Iš tikrųjų, čia viena iš priemonių. Moterys išlaisvėjusios yra, be abejo, jos dabar sustiprėjo, darosi savarankiškesnės. Jos savo karjeras planuoja ir aš tą puikiai žinau iš savo vaikų. Matau, kas vyksta ir į tai, turbūt, reikia kompleksiškai žiūrėti. Reikia, kad jos galėtų grįžti į darbo rinką, kad nenutrūktų karjera ir sistema leistų joms samdyti paslaugas vaikų ikimokykliniu ugdymui ar panašiai. Vien tiktai pinigais neišspręsi problemos. Ji yra tikrai daug kompleksiškesnė.
Piniginiai sprendimai kitose šalyse nepadarė didelio poveikio. Kai kalbame apie mūsų praeitą etapą, 2007 metų, kai buvo tam tikros finansinės, stiprios paskatos. Taip, 1000 vaikų padaugėjo. Klausimas, ar paankstino, ar tiesiog tai buvo dėl pinigų padaryta? Čia man yra didelis klausimas, nes nėra iš tikrųjų analizių padaryta. Taigi poveikis tam tikras buvo, bet ar padarytų poveikį žiūrint į ateitį vien piniginė paskatų sistema? Aš abejoju, tikrai reikia daugiau.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
