Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška socialiniame tinkle „Facebook“ kritikavo prezidento G. Nausėdos reakciją į savaitgalio audrą. Meras viešai išreiškė nuomonę, kad tokios ekstremalios situacijos metu prezidentas turėtų būti Lietuvoje, parodyti dėmesį nukentėjusiems žmonėms, aplankyti paveiktas savivaldybes ir koordinuoti valstybės institucijų veiklą.
Dėl to G. Nausėdos nebuvimą M. Varaška vertina kaip abejingumą Lietuvos problemoms.
Gyventojai supyko dėl Nausėdos tylos po audros
Mantas Varaška „Facebook“ piktinosi ir rašė, kad „Lietuvos prezidento tiesiog nėra. Šias dienas jis su Ukraina ir ukrainiečių tauta. Ne su Lietuvos tauta. Apie Lietuvos padėtį iki dabar (pirmadienio – red. past.) prezidentas netarė nei žodžio.“
„Jam visiškai nerūpi Lietuvos žmonės“, – rašė vienas gyventojas.
„Apgailėtinas visame kame“, – rašė kitas.
Nausėda apie audrą: „Tikrai reikia padaryti darbų“
Apie situaciją dėl audros G. Nausėda žurnalistams prezidentūroje komentavo trečiadienio popietę. Savaitgalį Lietuvą nusiaubusi audra suteikė nemažai gerų pamokų ir parodė, kur yra valstybės silpnosios vietos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Žvelgiant į priekį, mums tikrai reikia padaryti darbų, kurie leistų sumažinti nuostolius ateityje. Ši audra sukėlė ir suteikė nemažai gerų pamokų, ką reikia padaryti“, – žurnalistams prezidentūroje teigė G. Nausėda.
„Pamatėme, kur yra silpnosios vietos, pamatėme, kad baterijų sprendimai toli gražu ne visada pasiteisina ir reikėtų skirti kur kas daugiau finansinių resursų ir dėmesio, kad visi tie, kuriems reikia ir nori, galėtų apsirūpinti elektros generatoriais. Sukiltų kur kas mažiau problemų tiek ir tiekiant elektrą, tiek užtikrinant ryšį, kuris yra būtinas, net ir degalinėms siekiant veikti operatyviai ir tiekti degalus“, – pridūrė jis.
Kontrimas: „Prezidentas yra labai lengvas taikinys“
Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas kritiškai vertina savivaldybių merų pasisakymus apie G. Nausėdą viešojoje erdvėje. L. Kontrimas sako, kad savivaldybių vadovų pasipiktinimas dėl prezidento reakcijos į audrą yra perteklinis šalies vadovo puolimas.
„Pasipiktinimas yra visiškai emocinis, kylantis iš desperacijos, bet nieko bendro neturintis nei su prezidentu, nei su jo veikla“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.
Rajonų merų pasipiktinimą komunikacijos specialistas aiškina žmonių nepasitenkinimu kai kuriose Lietuvos vietose įsivyravusiu chaosu. L. Kontrimas sako, kad žmonės piktinasi, nes energetikos ūkis nesugeba užtikrinti, kad lietuvių namuose būtų saugu ir tvarkinga.
„Netvarkos buvimas šalyje verčia ir vieną, ir kitą merą pratrūkti, o prezidentas yra labai lengvas taikinys. Prezidentas yra aukščiausias pareigūnas ir jeigu paburnosi jo atžvilgiu, visada sulauksi dalies žmonių plojimų, todėl, kad yra tokių, kurie prezidento nemėgsta arba nekenčia“, – aiškino L. Kontrimas.
Anot L. Kontrimo, žmonės turėtų klausimus turėtų skirti Vyriausybei. Kaip teigia komunikacijos ekspertas, į tokias situacijas visų pirma reaguoja ministrai.
„Tačiau to nepavyksta padaryti, nes kabinetas sukasi – skelbia daug informacijos apie tai, ką daro, veikia, kaip sprendžia [problemą] – tada taikiniu staiga tampa prezidentas“, – kalbėjo komunikacijos specialistas L. Kontrimas.
„Prezidentas nėra išrinktas skabyti šakeles palei laidus. [...] Tai yra vienas iš pavyzdžių, kurį aš pavadinčiau pertekliniu populizmu, kuris siekia kaitinti emociją, bet nespręsti problemos. Finale vis tiek ne prezidentas pasiaiškinti ant kilimėlio kviesis ESO [atstovybę]. Greičiausiai tai bus ministras“, – pridūrė L. Kontrimas.
Lapinskas: „Prezidentas atsidūrė tarp Scilės ir Charibdės“
Komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas kalba, kad G. Nausėda, kaip šalies vadovas, turėtų parodyti lyderystę. Tačiau prezidentui prabilus apie stichinę nelaimę, jis gali sulaukti nemalonių klausimų.
„Prezidentas atsidūrė tarp Scilės ir Charibdės. Iš vienos pusės, būdamas Lietuvos vadovu, jis turėtų atliepti žmonių lūkesčius ir parodyti lyderystės elementą sudėtingą minutę. Tačiau nors kalbama, kad ši audra paskutiniu metu buvo pati didžiausia, 2024 m. turėjome panašią audrą, po kurios buvo ta pati problema.
Tada G. Nausėda šoko į trasą aiškindamas, kad neišlaikėme „stress testo“*, kad reikia imtis žingsnių. Ir štai – praeina dveji metai ir jis vėl priverstas kartoti lygiai tą patį. Turbūt jo komanda supranta, kad politine prasme čia yra tam tikras minų laukas“, – kalbėjo M. Lapinskas.
Taip pat komunikacijos specialistas pažymi, kad Konstitucijoje „nėra parašyta, kad į prezidento pareigas įeina elektros tiekimo krizių likvidavimas.“
Anot M. Lapinsko, tikriausiai net ir kiti buvę prezidentai, pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė apie dabartinę krizę nekalbėtų konkrečiai.
„Turbūt pasitekintų abstrakčiomis frazėmis apie atsakomybę, politikos, bet į šitą peklą pati [D. Grybauskaitė] nelįstų. Kadangi prezidentas 2024 m. padarė šią klaidą, dabar jis nelabai turėjo kokios išeities“, – aiškino komunikacijos specialistas.
*stress test – liet. streso testas
Atsakė, kodėl nesilankė audros paveiktose vietovėse
Kai kurie G. Nausėdos reakciją į audrą lygina su kitų užsienio šalių lyderių veiksmais, ištikus stichinėms nelaimėms. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusiais metais lankėsi Teksaso valstijoje, po to kai potvyniai nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių.
Komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas pažymi, kad kitose pasaulio šalyse prezidentas turi daugiau galių. Prezidentinėse valstybėse lyderiai taip bando įtvirtinti savo įvaizdį ir parodyti, kad sprendžia visas problemas.
„Norėdami įtvirtinti savo įvaizdį, parodyti, kad jie viską sprendžia, [prezidentai] užsideda kokį nors šalmą, į rankas paima benzininį pjūklą ir žmonės sako: „Ačiū Dievui, kad yra žmogus, kuris pirmose gretose kovoja su pasekmėmis.
Ko gero, Lietuvos prezidentas nebūtinai turi tam įgaliojimų. Net jei jis užsispirtų ir pareikalautų energetikos ar susisiekimo ministro atsistatydinimo, ne faktas, kad jam tai pavyktų“, – kalbėjo M. Lapinskas.
M. Lapinskas antrina L. Kontrimui – šią krizę pirmiausiai sprendžia Vyriausybė, premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Naujienų portalas tv3.lt Prezidentūros klausė, kaip prezidentas vertina viešojoje erdvėje kilusį pasipiktinimą dėl reakcijos į audrą. Kai gausime atsakymus, straipsnį papildysime.
Primename, kad prezidentas Lietuvoje yra atsakingas už šalies atstovavimą, užsienio ir gynybos politiką bei svarbius valstybės saugumo ir politinius sprendimus, tačiau kasdienį reagavimą į stichines nelaimes pirmiausia koordinuoja Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos.
Šalies vadovas komentavo prezidentūroje
Apie situaciją dėl savaitgalio audros G. Nausėda žurnalistams prezidentūroje komentavo trečiadienio popietę. Savaitgalį Lietuvą nusiaubusi audra suteikė nemažai gerų pamokų ir parodė, kur yra valstybės silpnosios vietos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Žvelgiant į priekį, mums tikrai reikia padaryti darbų, kurie leistų sumažinti nuostolius ateityje. Ši audra sukėlė ir suteikė nemažai gerų pamokų, ką reikia padaryti“, – žurnalistams prezidentūroje teigė G. Nausėda.
„Pamatėme, kur yra silpnosios vietos, pamatėme, kad baterijų sprendimai toli gražu ne visada pasiteisina ir reikėtų skirti kur kas daugiau finansinių resursų ir dėmesio, kad visi tie, kuriems reikia ir nori, galėtų apsirūpinti elektros generatoriais. Sukiltų kur kas mažiau problemų tiek ir tiekiant elektrą, tiek užtikrinant ryšį, kuris yra būtinas, net ir degalinėms siekiant veikti operatyviai ir tiekti degalus“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas tikisi, kad visos tarnybos šiuo metu efektyviai atlieka savo darbą šalinant audros padarinius.
„Tai aptarėme ir vakar vykusiame susitikime su ministru pirmininku (Mindaugu Sinkevičiumi – ELTA). Manau, kad visos tarnybos šiuo metu dirba savo darbą, labai tikiu, kad darbą dirba efektyviai“, – dėstė jis.
Prezidento teigimu, valstybė turi pasirengti galimiems stichiniams iššūkiams taip, kad padarinių likvidavimas sukeltų kuo mažiau nepatogumų gyventojams.
„Praūžusi audra tikrai sukėlė daug nepatogumų mūsų žmonėms. Be jokios abejonės, tokių stichinių iššūkių mes galime laukti ir ateityje. Turbūt neįmanoma visiškai išvengti, bet tikrai galima pasirengti taip, kad padarinių likvidavimas būtų kaip galima greitesnis ir sukeltų mažiau nepatogumų“, – sakė G. Nausėda.
„Matome, kad ESO tikrai deda nemažas pastangas, kad padariniai būtų likviduoti kaip įmanoma greičiau ir tikiu, kad šis procesas pasibaigs dar šią savaitę. Visais atvejais, kada yra numatytos kompensacijos už žmonių patirtus nepatogumus, – jos bus suteiktos, išmokėtos“, – pridūrė jis.
Po smarkios šeštadienio audros šalyje daliai gyventojų ir verslų vis dar neturint elektros, o ūkininkams skaičiuojant nuostolius, Vyriausybės paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta trečiadienio posėdyje.
Prezidentūra: elektros tiekimo atstatymo tempai netenkina
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba antradienį pripažino, kad praėjusį savaitgalį įvykusi audra buvo beprecedentė, tačiau jis pabrėžia, kad nepaisant stichijos intensyvumo, tempas, kuriuo elektros tiekimą atstatinėja ESO, Prezidentūros netenkina.
„Žiūrint į skaičius, mes tikrai turėjome beprecedentę audros situaciją, kuomet per valandą elektros energijos neteko apie 100 tūkst. klientų – audra buvo labai intensyvi. Vienu metu elektros neturėjo apie 270 tūkst. klientų, o praėjus 72 valandoms, tas skaičius nukrito iki 93 tūkst.“ – kalbėjo R. Dilba.
„Atstatymo tempą mes matome, bet ar mus jis visiškai tenkina? Aišku, kad ne. Keliamas tikslas, kad tokio tipo audrų padarinius galėtume visiškai pašalinti per 72 valandas, tad viskas, kas dabar dar nėra pašalinta – tai pamokos, kurias reikia išmokti“, – teigė Prezidentūros atstovas.
Anot jo, greitesniam audros likvidavimui būtų galima pasitelkti užsienio operatorių pagalbą, tačiau šįkart padariniai buvo platesnio masto, stipriai paveikė ir Latvijos elektros tinklus, tad kaimynų pajėgumai – neprieinami. Todėl, pasak R. Dilbos, reikia sutelkti maksimalius Lietuvos specialistų pajėgumus.
„Tokia praktika (pasitelkti užsienio rangovus elektros tiekimui atstatyti – ELTA) yra ir ja buvo pasitelkta likviduojant 2024 m. audros padarinių likvidavime – pasinaudojome Latvijos operatoriaus pajėgumais. Tiesa, latviai šiuo metu susiduria su panašia situacija ir negali pasidalinti savo pajėgumais“, – aiškino valstybės vadovo patarėjas.
„Todėl darkart raginame maksimaliai įsivertinti ir sutelkti visus galimus energetikos bei elektros specialistus, kurie gali dirbti energijos atstatymu ir maksimaliai didinti tempą, kad greičiau būtų atstatyta elektros energija“, – pabrėžė jis.
Kaip teigė Prezidentūros atstovas, šalies vadovas antradienį audros padarinių šalinimą aptarė su Utenos rajono meru ir premjeru Mindaugu Sinkevičiumi.
Prezidento patarėjo teigimu, tiek savivaldybė, tiek Vyriausybės vadovas įvardija panašias problemas ir jų sprendimo būdus.
„Tiek regionų atstovai, tiek premjeras identifikuoja panašias problemas ir priemones jas spręsti“, – pridūrė R. Dilba.
Dilba: šiuo metu labiausiai trūksta elektros generatorių
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba šį antradienį komentavo, kad labiausiai nuo savaitgalį Lietuvą užklupusios audros nukentėjusiems regionams šiuo metu labiausiai trūksta elektros generatorių.
Prezidento patarėjo teigimu, užtikrinant atsarginį elektros tiekimą atsakomybę turėtų prisiimti tiek valstybė, tiek savivaldybės. Jis taip pat neatmeta galimybės dalį generatorių įsigijimo išlaidų kompensuoti socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
Pasak R. Dilbos, antroji priemonė, kurią būtina įgyvendinti sparčiau, yra elektros tinklų kabeliavimas. Jo teigimu, šiuo metu numatytų darbų apimties nepakanka, norint po panašaus masto audrų elektros tiekimą atkurti per 72 valandas.
Trečiuoju svarbiu žingsniu Prezidentūra įvardija pajėgumų, skirtų elektros tiekimui atkurti, didinimą.
Taip pat teigiama, kad įvertinus audros padarytos žalos mastą, Lietuva galėtų kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl finansinės paramos. Anot R. Dilbos, taip pat reikėtų išnaudoti atskiras paramos priemones nuo stichijos nukentėjusioms grupėms, tarp jų – žemdirbiams.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
