Gyventojai „šokdina“ gydytojus, o po to skundžiasi eilėmis: štai estai ir latviai už tai turi susimokėti

Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje veikia taip, kad turint sveikatos bėdų pirmiausia reikia kreiptis į pagrindinį „vartininką“ – šeimos gydytoją, kuris numato tolesnį paciento kelią ir matydamas reikalą gali nusiųsti jį specialisto konsultacijai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Apstulbo nuo pacientų pareiškimų: „Tai gal padarome visas paslaugas mokamas?“

Lietuvius užpuolė blakės: atsakė, kokia tikimybė parsinešti iš autobuso ir kaip laiku atpažinti

Pratrūko dėl priemokų: bjauru, kai kiek turtingesnis žmogus užgrobia gydytojo laiką ir atima galimybę iš kito

Vis tik neretai pasitaiko, kad pacientai dedasi žinantys geriau, kokio gydymo jiems reikia ir į šeimos gydytojo kabinetą užsuką „tik siuntimo“. Nors kitą kartą jie bus teisūs, pastebima, kad nemažai yra tokių, kuriems kuo puikiausiai gali padėti būtent šeimos gydytojas, o registruodamiesi pas specialistus jie tik dirbtinai padidina eilę.

Eilės didinamos ir dirbtinai?

Į šią problemą neseniai dėmesį atkreipė dėmesį ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Irena Misevičienė. Ji svarstė, ar šiandien pacientai, kiekvienas norėdamas turėti labai specializuotas paslaugas, kartais nekelia per didelių reikalavimų visai sveikatos priežiūros sistemai.

„Jei yra labai dideli lūkesčiai ir juos patenkinti norima iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o ne savo pinigų, čia yra neteisinga pacientų nuostata. Antras dalykas, nepasitikima šeimos gydytojais, esą jie neturi pakankamai kompetencijų.

Tada turint paprastą problemą, pavyzdžiui, 30 metų sergant hipertotine liga, būtinai norima eiti pas kardiologą. Tie pacientų šūksniai, kai dažniausiai kaltinama, kad jie kažko negauna, visgi tai reikia visada pamatuoti.

Turėjau nemažai magistro darbų, kur specialiai dariau tokius tyrimus siekiant pasižiūrėti, kiek konkrečiai pas kardiologus ir oftalmologus patenka pacientų, kurie neturėtų patekti. Tai pas kardiologą tokių buvo apie 60 proc., oftalmologą – apie 80 proc.“, – neseniai diskusijoje Seime kalbėjo profesorė.

Bijo prarasti pacientą ir dėl finansinių sumetimų

Paklaustas, ar išties gydytojai siuntimus dalina lengva ranka į kairę ir dešinę, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius patikino, kad didesne problema vis tik yra pačių pacientų spaudimas juos gauti.

„Gydytojai siuntimais tikrai nesišvaisto, bet mes gyvename iš prisirašiusių pacientų skaičiaus – ligonių kasų mokestis už gyventoją būna fiksuotas. Tai jei pacientas išsirašo, mūsų pajamos mažėja, taigi tai yra ta silpna vieta, kuri kai kuriuos gydytojus motyvuoja paklusti pacientams“, – konstatavo jis.

Daugelis pacientų yra vartotojai – jiems smagu, kad ir dėl smulkmenos nusiunčia pas kardiologą, nesvarbu, kad problemą galėtų išspręsti ir šeimos gydytojai.

Pasak pašnekovo, kita vertus, būna situacijų, kada siuntimą reikia rašyti ir dėl biurokratinių niuansų, mat patys šeimos gydytojai gali paskirti ne visus reikiamus tyrimus.

„Pavyzdžiui, mes negalime daryti rentgenoskopijos, ultragarsinio tyrimo. To neretai tereikia diagnozės patikslinimui, nors būklė nebūtinai yra sunki, kad reikėtų trečio lygio konsultacijos.

Trečias dalykas, vis dar kai kurių vaistų kompensavimui yra išlikęs reikalavimas privalomai siųsti pacientą vieno ar kito specialisto konsultacijai, nors būklė stabili. Kaip ir likęs privalomumas kartą per metus siųsti cukriniu diabetu sergantį pacientą oftalmologo ir endokrinologo konsultacijai. Kam tą daryti, jei viskas gerai? Taigi yra tokių keistų reikalavimų“, – vardijo L. Valius.

Didžiosios poliklinikos siekia daugiau užsidirbti?

Jis atkreipė dėmesį, kad didžiųjų poliklinikų šeimos gydytojai rašyti daugiau siuntimų gali b9ti skatinami administracijos.

„Didžiųjų miestų poliklinikos gauna finansavimą dviem srautais – vienas už prisirašiusius gyventojus, kitas – už specialisto konsultacijos faktą. Tai natūralu, kad administracija skatina šeimos gydytojus siųsti pacientus specialistui, nes jie gaus papildomas pajamas.

Juo labiau tai dažna, kai gydytojas specialistas – kardiologas, ginekologas, urologas ir pan., šalia šeimos gydytojo tiesiog dirba gretimame kabinete.

Tai gerai ir pacientui, nes daugelis jų yra vartotojai – jiems smagu, kad ir dėl smulkmenos nusiunčia pas kardiologą, nesvarbu, kad problemą galėtų išspręsti ir šeimos gydytojai. O administracijai smagu, nes už tai iš ligonių kasų gauna papildomą srautą pinigų. Taigi čia susideda daug veiksnių, kaip eilė padidėja, nes pacientai užima kito vietą iš esmės dėl bereikalingos konsultacijos“, – kalbėjo L. Valius.

Šokdina specialistus dėl psichikos problemų

Pašnekovas sutiko, kad ir pacientų lūkesčiai išties gali būti pertekliniai, o pasakymas „man tik siuntimo“ jau tapęs šeimos gydytojų darbo klasika.

„Dar yra grupė pacientų su tam tikrais psichikos sutrikimais kaip nerimas, depresija, jų yra įvairių formų. Tuo metu pacientai jaučia įvairius kūniškus nusiskundimus – muša širdis, pila prakaitas, silpna.

Ir tada, kadangi psichikos sveikata vis dar stigmatizuojama, vengiama apie tai kalbėti, ir gydytojai bijo pasiūlyti, kad nueitų pas psichiatrą, jie reikalauja įvairiausių siuntimų – tai pas kardiologą, pulmonologą, pagal tai, kokioje srityje somatinė simptomatika pasireiškia.

Tada ilgai užtrunka, kol pas visus specialistus žmogus išvaikšto, bet galiausiai apsisuka ratas ir pacientui būna „visi gydytojai blogi, niekas nieko nerado“.

Padėtų apmokestinimas?

Paklaustas, ar pacientų spaudimą nepagrįstiems siuntimams padėtų suvaldyti vizito mokestis, kaip yra ir kaimyninėse šalyse, L. Valius teigė, kad įžvelgtų galimą teigiamą poveikį.

„Estai ir latviai tą padarė – turi ir siuntimo, ir recepto mokestį, nesigilinau, kokios eilės ten yra, bet kiek teko prieš metus kitus bendrauti, jie ten džiaugiasi, mažiau yra reikalavimų rašyti siuntimus“, – pastebėjo profesorius.

Pasak gydytojo, kad ir simbolinis mokestis už vizitą pas specialistą ar receptą jau verstų susimąstyti, ar tikrai reikia specialisto, jei šeimos gydytojas sako, kad gali padėti.

Pasak jo, kad ir simbolinis mokestis jau verstų susimąstyti, ar reikia specialisto, jei šeimos gydytojas sako, kad gali padėti: „Jei tikrai reikia, žmogus siunčiamas, 2, 3 ar 5 eurai, galbūt kategorizuojant, kad pensininkai ar dar kas nemokėtų ar mokėtų mažiau, manau, kad susimąstytų žmonės.“

Profesinė kvalifikacija gali skirtis

Nors pažymima, kad pacientai šiandien per mažai pasitiki šeimos gydytojų kompetencija, mat abejojama, kaip vienas specialistas gali būti visų galų meistras ir spręsti net 80 proc. sveikatos problemų, L. Valius patikino, kad galbūt prieš kelis dešimtmečius, kai tokia sistema dar buvo nauja, ir būta žmonių nepasitikėjimo, dabar tai – kur kas retesnis dalykas, pacientai retai keičia šeimos gydytoją.

Kita vertus, jis sutiko, kad gydytojas gydytojui nelygus ir galbūt kartais pacientą nusiųsti specialistui yra tiesiog patogiau ir dėl įgūdžių stokos.

„Ypač jei nemoki kažkokios manipuliacijos, neturi įgūdžio, retai darei, tai geriau nusiųsiu specialistui ir gausiu atsakymą. Buvo prieš kleis metus svarstymai apie vadinamą integruotą kapitaciją arba fondų laikymą – tai reiškia, kada pirminė priežiūros įstaiga gauna daugiau nei dabar. Jei dabar skiriama 17,5 proc. visų lėšų, tarkime, jų būtų skiriama 80 proc.

Tai reiškia, kad įstaiga pasirašo atskirą sutartį ir yra atsakingi už paciento logistiką ir visavertį ištyrimą ir gydymą, kas yra įrašyta normoje. Jei nemokame ko nors ar šiaip lengva ranka rašome siuntimą, gauname iš specialisto atsakymą, diagnostinę išvadą arba gydymo paskyrimą.

Tai fondų laikytojas gautų du dokumentus – vienas būtų išvada, o antras – sąskaita faktūra. Tai ji tada siuntėją motyvuoja pasitempti profesine prasme – jei kažko nemokėjau ir siunčiu laisva ranka, tai dabar aš eisiu į kokią konferenciją, kursus, sėdėsiu pirmoje eilėje ir stengsiuosi išmokti, atlikti tą įgūdį ir taupyti savo fondo lėšas“, – pasakojo L. Valius.

Jau ėmėsi „užtraukti stabdį“

Portalas tv3.lr primena, kad sudarydama naujas sutartis su gydymo įstaigomis Valstybinė ligonių kasa (VLK) šiemet jau ėmėsi griežtesnės viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarkos. Tai reiškia, kad pagal sutartį bus apmokėta už visas paslaugas, tačiau jų suteiks daugiau, už ne viską bus apmokama 100 proc.

Kaip anksčiau kalbėdamas apie dienos chirurgijos operacijas yra pastebėjęs VLK direktorius Gytis Bendorius, stebimas kiek perteklinis jų skaičiaus padidėjimas. Pasak jo, tai sukėlė klausimų, ar dalis šių paslaugų nesuteikiama perteklinai tiesiog siekiant įstaigoms gauti daugiau pinigų.

„Viena vertus, labai gerai, kad viskas, ką įmanoma padaryti, atliekama dienos chirurgijos sąlygomis ir šių paslaugų ženkliai išaugo. Tačiau kartu prisikūrė naujų paslaugų – pernai stacionare paslaugų sumažėjo 3,5 tūkst., o dienos chirurgijoje padaugėjo 13,5 tūkst. Taigi įvyko paslaugų migracija ir susikūrė 10 tūkst. papildomų operacijų.

Visiems nukabo vokai, išsiplėtė venos, prisipildė tulžies pūslės, labai padidėjo artroskopijų skaičiai... Ligonių kasoms įvertinti, ar kiekviena šių operacijų buvo reikalinga, labai sunku. Bet bendra tendencija, kad kai kurių operacijų padaroma daugokai, nujaučiame. Todėl norėtume užfiksuoti, kad jau gana ir dar didinti nereikėtų“, – neseniai kalbėjo jis.