Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Orentaitė.
Po oro pavojaus Lietuvoje – šimtai gyventojų skambučių specialistams
Gerbiama Jolita, kaip ir minėjau, pati linija pradėjo veikti praėjusios savaitės viduryje. Kokios pirmosios reakcijos ir koks fiksuojamas gyventojų aktyvumas?
J. Orentaitė: Taip, mūsų nauja konsultavimo linija pradėjo veikti praėjusį trečiadienį, po pirmojo oro pavojaus, paskelbto Vilniaus mieste, Vilniaus rajone. Per pirmąsias 2 dienas, tai yra trečiadienį ir ketvirtadienį, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai sulaukė apie 400 gyventojų skambučių.
Matyt, nėra keista tai, jog didžioji dalis, tiesą sakant, beveik visi skambučiai buvo susiję su gyventojų klausimais apie civilinę saugą ir konkrečiai tuos įvykius, kurie jau buvo įvykę Lietuvoje – turiu omenyje paskelbtą oro pavojų.
Kaip sekėsi apskritai pasiruošti tokiam srautui? Ar buvo numatyti kažkokie planai, kiek tų skambučių gali būti, ir kiek jūsų pajėgumai gali jų priimti?
J. Orentaitė: Žinoma, pajėgumai nėra begaliniai, tačiau esame pasiruošę reaguoti ir atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus. Kadangi didžioji dalis klausimų taip pat kartojasi, mūsų specialistai tiesiog įgauna įgūdį tą gyventojams reikalingą ir rūpimą informaciją jiems suprantamu būdu perduoti greičiau.
Aišku, esame patenkinti ir dėkingi šalies gyventojams, kurie kreipiasi į mus, todėl, kad vėlgi, didžioji dalis gyventojų yra labai supratingi. Jie supranta, kad šiuo metu, kai Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo tokie įvykiai nutinka pirmą kartą, tų klausimų ir gyventojų, kurie nori paklausti, skaičius yra didelis.
Sulaukiame tikrai didelio palaikymo ir kantrybės iš gyventojų, kurios taip pat ir ateityje dar norime papildomai paprašyti. Jeigu tektų ilgiau palaukti ar konsultantas – būna ir tokių atvejų – iškart negali suteikti tam tikros informacijos, tada jau jis susisiekia pakartotinai su skambinusiu gyventoju. Dėkojame gyventojams, kurie supranta mūsų specialistų darbą.
Specialistai primena 2 sienų principą
Kiek konsultantai gali padėti su tokiais labai praktiniais klausimais, kaip, pavyzdžiui, tinkamai spręsti situacijas, ypač tas, kurios susijusios netgi su konkrečiomis įstaigomis?
J. Orentaitė: Iš tiesų gali, ir tokių klausimų, kuriuos jūs dabar paminėjote, praėjusią savaitę tikrai buvo labai daug. Ką mūsų konsultantai gali padaryti, tai gyventojams suteikti daugiau informacijos. Jeigu kalbame apie tuos klausimus, kurie yra susiję su priedangomis, dalis gyventojų yra pamiršę arba galbūt nežino, jog gavus perspėjimą apie oro pavojų ir nurodymą slėptis, priedanga nėra vienintelė saugi vieta, kurioje gyventojai galėtų pasislėpti.
Jų namuose yra vietų, kurios yra saugios, ir jie tikrai gali jas rinktis vietoje priedangos. Tarkime, jeigu artimiausia priedanga yra už 1 km ar toliau, gyventojai vis tiek turėtų išlikti sąmoningi ir tokiu atveju nerizikuoti eiti tokiu atstumu, o rinktis saugią vietą savo namuose, o ta saugi vieta, vėlgi, kaip mūsų specialistai gyventojus edukuoja, namuose turėtų būti parenkama remiantis 2 sienų principu – jog juos ir lauką turėtų skirti 2 sienos.
Ta patalpa, kurioje jie turėtų slėptis, turėtų būti be langų, taip pat puikiai tinka rūsiai ir panašiai. Tokie papildomi nurodymai gyventojams iš tiesų tose situacijose padeda. Kreipdamiesi dėl vieno klausimo, jie gauna tą papildomą informaciją ir jau žino, kaip turėtų elgtis kitą kartą, o tai jiems suteikia ramybės.
Ar apskritai, vertinant pirmąsias konsultavimo linijos veikimo dienas, galima sakyti, kad žmonės linkę panikuoti arba yra linkę į paniką, ir kiek konsultantams tiesiog tenka tam tikra prasme atlikti tą psichologinį darbą ir paprasčiausiai nuraminti skambinančiuosius?
J. Orentaitė: Nepasakyčiau, jog mūsų konsultantai turi dirbti psichologo darbą, nes iš tiesų, taip, tai buvo neįprasta situacija, pirmą kartą nutikusi Lietuvoje, tačiau galima pasakyti, kad gyventojai neskambina vedini panikos, o priešingai – skambina todėl, kad jie iš tiesų turi sąmoningumo ir nori pasikalbėti apie tai, kas įvyko, jie turi klausimų.
Aišku, tie klausimai galbūt buvo nulemti nežinojimo ir tam tikro sumišimo, bet jie žino, ko paklausti. Manau, tai taip pat yra svarbu, ir kad gyventojai kreipiasi, o ne tiesiog ignoruoja žinių spragas bei pačius nurodymus, manau, irgi yra geras ženklas.
Konsultavimo linija pradėjo veikti po įvykių Vilniaus apylinkėse, kai buvo fiksuotas oro pavojus, ir po to dar buvo fiksuotas oro pavojus Utenos apylinkėse, taip pat jau pradėjus veikti konsultavimo linijai. Kiek tuo metu sulaukėte papildomų skambučių?
J. Orentaitė: Taip, linija pradėjo veikti trečiadienį, iškart po paskelbto ir pasibaigusio raudonos kategorijos oro pavojaus Vilniuje. Galbūt ta mūsų žinutė apie atidarytą konsultavimo liniją nenuėjo taip greitai iki gyventojų ausų ir jie apie tai iškart nesužinojo.
Tik paskelbus apie įkurtą liniją ir pasibaigus tam pirmajam paskelbtam oro pavojui Vilniaus apylinkėse, srautas nebuvo didelis, tačiau jau ketvirtadienį, kai matyt žinia apie šitą liniją nuėjo plačiau ir kai vėl buvo paskelbtas oro pavojus bei raudona jo kategorija Utenos apylinkėse, iškart po to skambinančių gyventojų srautas buvo tikrai didelis, bet vėlgi, į ką galime atkreipti dėmesį, kad tuo metu – aišku, tai nebuvo ilgas laiko tarpas, bet vis tiek – kai buvo paskelbtas oro pavojus, skambinančiųjų nebuvo.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
