Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vartydamas galvosūkių knygą 73-ejų Rimantas pasakojo, kaip Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje tylą palatoje nutraukė perspėjimas apie oro pavojų. Vyras pamanė, kad tai tik eilinis patikrinimas.
„Paskui pasirodė, kad čia lygis raudona linija ir yra tikras pavojus, tai „biškutį“ neramu pasidarė. – Išsigandote? – Ne tai, kad išsigandau – nesitikėjau“, – pasakojo pacientas Rimantas.
Pasak Rimanto, vos kelios minutės po įspėjimo į jo palatą įėjo slaugytoja, užtamsino langus ir liepė eiti į koridorių.
„Išėjau į koridorių ir jau čia buvo pilna ligonių. Iš kitų palatų buvo ligoniai patalpinti koridoriuje, tie, kurie nevaikšto, net buvo lovos išvežtos“, – sakė Rimantas.
Tokią pačią sumaištį išgyveno ir pacientė Jūratė.
„Kaip nesistebėsi? Šitiek pinigų sukišę visur. Negali pagaut drono? Tai per aukštai skrenda, tai per žemai krenta, tai ne ten nuskrenda“, – minėjo pacientė Jūratė.
Tačiau ligoninės koridoriai nebuvo vienintelė vieta, kur galėjo prisiglausti pacientai. Incidento metu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo paveikti beveik tūkstantis pacientų. Dalis jų buvo atvesti į po ligonine esančią priedangą.
„Priėmimo skyrius, pavyzdžiui, iš stebėjimo palatų buvo palydėti į mūsų rūsį, iš kitų skyrių priklausomai nuo paciento sudėtingumo – buvo dviejų sienų principas taikomas“, – aiškino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Ligoninėms trūksta pasiruošimo ekstremalioms situacijoms
Pasak ligoninės direktorės, tuo metu vykusios besibaigiančios operacijos buvo tęsiamos, o naujos – atidėtos. Vis dėlto, kaip pati vadovė sako, neapsieita ir be nesklandumų.
„Rūsiuose neturėjome vandens, kaip pavyzdys, ką turėtume patobulinti, kažkur sužinojome, kad neveikia racija mūsų“, – kalbėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.
Tačiau ruoštis galimam pavojui teko ne tik sostinės gydymo įstaigoms – tikrinosi ir regionų ligoninės. Pakruojo sveikatos centro direktorius rodė rūsius, kuriuose prireikus galėtų slėptis daugiau kaip tūkstantis žmonių.
„Čia laikome pirmos pagalbos vaistinėlę, šiek tiek vandens, radijo imtuvus. Šiuo metu turime maždaug trim savaitėm užtikrintai, pilnai galėtumėm teikti paslaugas“, – sakė Pakruojo sveikatos centro direktorius Agnius Karmonas.
O apie vakarykštį incidentą, pavyzdžiui, sužinojo „per aplinkui“.
„Iš socialinių tinklų, draugų, kurie gyvena Vilniuje ir pradėjo siųsti nuotraukas, vaizdo įrašus iš slėptuvių“, – minėjo A. Karmonas.
Tačiau pasiruošti ekstremalioms situacijoms sudėtingiausia toms gydymo įstaigoms, kuriose dauguma gulinčiųjų negali paeiti. Nors atsargų ten sukaupta dviems mėnesiams, daugiau kaip pusantro šimto pacientų evakuacija, anot vadovų, būtų neįmanoma.
„Nereikia išradinėti dviračio, jeigu nėra patalpų, jeigu nėra kvadratūros, tai tu be naujos statybos kažką, be kažkokių rekonstrukcijų tikrai įstaigos vadovai, ką mes padarysime“, – aiškino Panevėžio Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Karolis Valantinas.
Trečdalis viešųjų gydymo įstaigų priedangų neturi
Iš viso Lietuvoje yra apie 230 valstybinių gydymo įstaigų. Vis dėlto, įrengta tik apie 151 priedanga. Tai reiškia, kad maždaug trečdalis viešųjų gydymo įstaigų jų vis dar neturi.
„Kai kuriose ligoninėse besilankant atvažiuojame ir matome, kad tiesiog tie rūsiai yra užgrūsti daiktais. Čia yra tiesioginė gydymo įtaigų atsakomybė juos atlaisvinti ir paruošti tas patalpas“, – pasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Skirmantas Krunkaitis.
Nepasiruošę ekstremaliai situacijai jaučiasi ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai.
„Ar man toliau vykti i kvietimą, ar iš tikrųjų stoti, ieškoti priedangos artimiausios ir kažkur slėptis?“ – pastebėjo Greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.
„Tie planai yra šimtais puslapių ilgio ir jie neturi savo naudos, tai čia yra mūsų, kaip institucijos, reikalas juos išspręsti“, – sakė S. Krunkaitis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pasiruošimui ekstremalioms situacijoms šiuo metu skirta beveik 80 milijonų eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
