Trečiadienio rytą rytinėje Lietuvos pusėje buvo paskelbtas oro pavojus. Iš pradžių Ignalinos, Utenos, Švenčionių, Zarasų ir Vilniaus rajonuose skelbtas skelbtas geltonas oro pavojaus lygis, o vėliau Vilniaus apskrityje paskelbtas raudonas pavojaus signalas.
Geltonas perspėjimas reiškia, kad gyventojai turi nusimatyti priedangos vietą, tačiau į ją eiti dar nėra raginami. Esant raudonam, žmonių jau prašoma atsidurti priedangoje.
Dėl oro pavojaus buvo sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla, nustojo dirbti dalis prekybos tinklų.
Visgi gyventojai dalinasi, kad pavojaus metu ne viskas vyko sklandžiai. Štai dalis dalinasi, jog žmonės paprasčiausiai nebetilpo į priedangas.
Pavyzdžiui, naujienų portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi vaizdais, kaip gyventojai stoviniuoja Vilniuje, prie prekybos centro „Panorama“.
Kiti gyventojai pranešė, kad dalis priedangų užrakintos, negali į jas patekti.
„Kiek gaunu žinių, kai kur priedangos buvo užrakintos, kai kur vietos pritrūko ir šiaip mieste netrūko pasimetimo“, – socialiniuose tinkluose rašė Vytautas Mitalas.
„Kaip man papulti į priedangą, jei šalia manęs visos priedangos tai požeminiai garažai, kurie užrakinti? Ar tik lipduką priklijuoti „Priedanga“, o faktiškai nėra kur bėgti, slėptis“, – socialiniuose tinkluose piktinosi gyventoja.
„Aš manau kad tokias priedangų duris turėtų daryt automatinės, kad jos automatiškai atsirakintų esant raudonam įspėjimui. Raktas turėtų būt kaip planas B“, – socialiniame tinkle „Reddit“ rašė kitas gyventojas.
Ugdymo įstaigose, mokyklose ir darželiuose vaikai buvo išvesti į rūsius. Vis dėlto dalis tėvų pasibaigus pavojui ėmė dalintis, kad chaosas buvo ir mokyklose, mat į rūsius visi nesutilpo, dalis vaikų laukė tiesiog koridoriuose, sporto salėse ir panašiai.
„Ženklais pažymėtos priedangos vietos yra per mažos arba neatitinka tokioms patalpoms keliamus reikalavimus. Siekiant maksimaliai apsaugoti vaikus, turėjome glaustis koridoriuose ar salėse su nedideliu kiekiu langų. Langai koridoriuose buvo dengiami mokykliniais suolais“, – apie vakarykštę situaciją socialiniuose tinkluose Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Pasipiktinimas kilo ir dėl to, jog dalis priedangų gyventojams paprasčiausiai yra per toli. Štai į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Edvinas teigė, kad prie Vilniaus oro uosto yra tik 2 priedangos.
„Noriu pasidalinti kaip atrodo viena iš pavojingiausių Vilniaus vietų - oro uosto zona. Visame rajone vos 2 priedangos. Gavus pranešimą dėl oro pavojaus neturime kur eiti“, – piktinosi vyras.
Pasigedo informacijos, ką daryti
Vis dėlto, kaip naujienų portalui tv3.lt praneša skaitytojai, ne visos ugdymo įstaigos, anot jų, laikėsi rekomendacijų ir nurodymų.
Skaitytojas pasakoja, kad vienoje sostinės mokyklų, esant oro pavojui, vaikai ir toliau liko klasėse, į perspėjimus esą reaguota atsainiai.
„Mokykloje esantys vaikai liko klasėse, šalia langų, kai tuo tarpu buvo raginama slėptis priedangoje. Buvo pasakyta, kad rūsyje nėra vietos.
Šiaip labai keista ir įdomu kaip buvo kitose mokyklose. Kolegos darželis išvis pranešė pasiimti vaiką“, – rašo vyras.
Seimo liberalų frakcijos narys Simonas Gentvilas asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalino ekrano nuotrauka. Joje matyti, kaip parlamentarui rašo mokinys, kuris pasakoja, kad mokytojai leido evakuotis tik parašius kontrolinį.
Socialiniuose tinkluose gyventojai iš Utenos (ten oro pavojaus lygis buvo geltonas) dalinosi, kad dalyje ugdymo įstaigų tėvai taip pat nebuvo informuoti apie tai, kokia situacija yra mokykloje.
„Neinformavo, pats vaikas parašė apie situaciją“, – socialiniuose tinkluose dalinosi viena gyventoja.
Tiesa, kiti gyventojai dalinosi, jog ugdymo įstaigos Utenoje aktyviai dalinosi informacija apie kilusią situaciją.
„Informavo“, – nurodė viena gyventoja.
Socialiniuose tinkluose gyventojai taip pat skundėsi, kad į kai kurias priedangas jie negalėjo patekti dėl vykdomo remonto, o kai kur nebuvo pakabinto priedangos ženklo. Be to, dalyje prekybos tinklų lankęsi gyventojai tikino, kad pavojaus metu jie tiesiog buvo išvaryti į lauką.
Negailėjo kritikos dėl priedangų
Ukrainoje buvęs politologas Alvydas Medalinskas
sukritikavo ir vietoj slėptuvių įrengiamas priedangas, kuriose, anot politologo, buvo „pakišta viskas, kas galima“.
„po priedangų įsteigimu buvo pakišta viskas, kas galima, kad tik įgyvendinti iš viršaus nuleistą priedangų įsteigimo planą. Ir tikrai žemėlapyje matome, kaip visa Lietuva yra užklota priedangomis. Bet klausimas, kokį iš oro smūgį jos atlaikytų. Lietuvoje yra tik skaičiuojama, kiek valandų ten žmogus gali išbūti.
Be to, kaip teko matyti ir pačiam kai kurios atseit priedangos yra įrengtos ten, kur stikliniai langai, kas yra jokiu būdu negalima, nes dūžtantis nuo dronų sprogstamo užtaiso, iš oro smūgio, oro bangos stiklas yra žudikas. Tokios priedangos pavojingos žmogui.
Todėl, nepaisant to, kad plano įvykdyme tai atrodo gražu, jog visa Lietuva uždengta jau (neva yra saugi) priedangomis, būtina įvykdyti visų tų priedangų inventorizaciją, atsižvelgiant ne į valandų skaičių, kiek žmogus gali išbūti priedangoje, o kiek tokios priedangos yra saugios ir, aišku, pasirūpinti, kad kuo daugiau būtų Lietuvoje slėptuvių, o ne priedangų.
Tam vėlgi labai svarbu pasinaudoti Ukrainos patirtimi. Ukrainoje net slėptuvių sienų įrengimui naudojamų medžiagų atsparumo, storumo, tvirtumo reikalavimai buvo pakeisti, nes suprasta, kad nebūtinai kiekviena patalpa, pavadinta slėptuve, apsaugo žmogų. Ir Lietuvoje plačiai propaguojamas dviejų sienų principas, kaip buvo suprasta Ukrainoje, esant dronui su sprogstamu užtaisu, neapsaugo“, – akcentavo A. Medalinskas.
Už nurodymų nesilaikymą gali grėsti ir bauda
Tiesa, pasitaikė ir tokių atvejų, kada gyventojai perspėjimus apie būtinybę keliauti į priedangas paprasčiausiai ignoravo. Tiesa, už tai gali grėsti ir bauda.
Kaip nurodo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnis, dėl krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo arba kitų krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymo užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 240 eurų.
Nusižengus pakartotinai, asmenims tai gali užtraukti baudą nuo 90 iki 180 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims nuo 180 iki 360 eurų.
Tokiu atveju, jei kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, asmenims gali grėsti bauda nuo 500 iki 1500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, nuo 1500 iki 6000 eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
