Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.
Rusija siekia kelti baimę ir paniką – žiniasklaidos darbas čia labai svarbus
Ar tai gali būti Baltarusijos ir Rusijos provokacijos siekiant destabilizuoti padėtį mūsų šalyse?
N. Maliukevičius: Taip. Informacinėse kampanijose bandoma parduoti baimės ir panikos žinutę: „Žiūrėkite, jums krinta dronai, todėl turite priversti Ukrainą nusileisti, nes tai jau tiesiogiai veikia jus,“ – tai dalis kompleksinės strategijos.
Rusija gali siųsti tokias provokacines žinutes, ir mūsų institucijos, įskaitant žiniasklaidą, turi būti pasirengusios tai atpažinti ir tinkamai reaguoti.
Kaip žiniasklaida turėtų dirbti, kad atskirtų melą nuo tiesos ir neprisidėtų prie panikos kėlimo?
N. Maliukevičius: Svarbiausia, kad visos pusės – auditorija ir žiniasklaida – suprastų, jog tokiais kriziniais atvejais komunikacijos procesas tampa pagrindiniu taikiniu. Esant streso ir panikos sąlygomis, tiesiog nėra laiko tikrinti kiekvienos detalės – oponentai būtent ir bando sukelti chaosą.
Oficialūs šaltiniai yra patikimiausi, todėl žiniasklaida turi remtis jais. Mes, kitaip nei autoritarinėse šalyse, turime išmokti komunikuoti greitai ir skaidriai, be informacinių sistemų techninių nesklandumų.
Žmonės skundėsi, kad negalėjo patekti į priedangas, nes jos buvo užrakintos. Kas laukia, jei tokių dronų pasirodys daugiau?
A. Kumpis: Esu įsitikinęs, kad absoliuti dauguma gyventojų nereagavo – žmonės paprastai reaguoja tik tada, kai pajunta realią žalą. Kad išvengtume to atbukimo, reikia turėti aiškias ir tikslias apsaugos ir neutralizavimo sistemas, kad pranešimai atspindėtų tikrąjį pavojų, o ne tik sukurtų chaosą. Kol kas matome tik pasimetimą iš valdininkų pusės, kurie po įvykio stengiasi teisintis.
Kaip Rusijos propagandistai stebi šiuos įvykius mūsų šalyje?
N. Maliukevičius: Jie yra oportunistai. Jie nekuria kažko naujo iš nieko, jie stebi, kaip reaguojame, ir jei pamato spragas – bando tai išnaudoti, kad padidintų įtampą, sukurtų emocines reakcijas ir taip darytų žalą mūsų visuomenėms bei mūsų pasiruošimui remti Ukrainą, todėl turime išlaikyti sveiką protą, analizuoti situacijas be emocijų ir, kaip valstybė, būti pasirengę atlaikyti šiuos kognityvinius karus. Putinas tai suvokia kaip dar vieną fronto liniją – kognityvinę kovą prieš Vakarų visuomenes.
Dėl to drono, kuris galimai įskrido užvakar į Lietuvą, vyksta paieškos, gausios kariuomenės pajėgos ieškojo to drono. Neaišku, kur jis dingo iš radarų, bet jo vis dar ieškoma. Kaip jūs vertinate tokias žinias?
A. Kumpis: Vertinu vienareikšmiškai blogai. Jau nekalbant apie tas įvairias versijas, kurias valdžios atstovai pateikė. Iš pradžių sklandė versija, kad jis atskrido iš Latvijos, nes Latvijai pranešė, tada ministras Kondratovičius pasakė, kad mūsų pasieniečiai pastebėjo, jie paskambino kariuomenei, o kariuomenė aptiko jį savo radaruose.
Tada sausumos pajėgų vadas spaudos konferencijoje sakė: „Ne, mums pranešė Baltarusija, ir mes tada pradėjome stebėti savo radarus“. Galiausiai kariuomenės vadas televizijos laidoje pasakė: „Na, ne, iš tikrųjų mes pamatėme, kad ten vyksta judesys Baltarusijoje, tada karštąją linija susisiekėme su Baltarusija, jie iš pradžių sakė, kad nieko nevyksta, o paskui perskambino ir pasakė, kad link jūsų skrenda dronas“ – tos versijos tiesiog prikurtos.
Blogiausia yra tai, kad mes realiai neturime žemai skrendančių mažų objektų aptikimo sistemų. Visos šitos kalbos yra pagrinde nukreiptos valdininkų savęs pateisinimui, kodėl jie pastaruosius 2-3 metus to nepadarė. Visos kalbos, kad „čia greitai pamiršim apie dronus, kad ukrainiečiai kariauja iš prastos padėties, mes kariausime kitaip“ – atvedė mus prie to, kad šiandien mes neturime sistemų, kurios leistų aptikti dronus.
Realiai visos kalbos apie tai, kad reikia daug radarų ir panašiai, yra klaidinančios. Dronų aptikimo sistema nesiremia vien radarais – yra įvairūs akustiniai ir vizualiniai sensoriai, išdėstomi teritorijoje. Duomenys iš jų keliauja į bendrą informacinę sistemą, kuri analizuoja duomenis.
Ukrainiečiai dabar gali pagal garsą atskirti ne tik lėktuvą ar droną, bet net ir nustatyti konkretų modelį. Šie duomenys realiu laiku nukeliauja į bendrą stebėjimo sistemą, kur sprendimus priimantis asmuo mato ne tašką ekrane, o aiškų identifikavimą: ar tai paukštis, ar dronas ir tada tas, kuris turi fiziškai naikinti objektą, gauna nurodymą – ir jis nešaudo aklai.
Kad jį sunaikintum, nereikia naudoti brangių raketų, užtenka sistemingų priemonių. Valdininkai ir politikai dažnai klaidina teigdami, kad esamas oro gynybos sistemas galima tiesiog pritaikyti mažiems dronams numušti.
Pavyzdys Estijoje rodo, kad tai neveikia – dronai tiesiog numušami netinkamai. Nereikia džiaugtis, kai nuo milijono dolerių kainuojančios raketos krenta dronas, kainuojantis keliasdešimt tūkstančių, o jo likučiai pažeidžia civilių pastatus. Mes dabar neturime nei aptikimo sistemos, nei neutralizavimo priemonių.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
