Apie šiuos saugumo vystymą ir gynybos stiprinimą Estijoje ir Baltijos šalyse naujienų portalui tv3.lt kalbėjo Estijos gynybos pramonės plėtros skyriaus direktorius Miiko Perisas.
Pasak M. Periso, Estija dėl augančių grėsmių nusprendė itin daug investuoti į šalies gynybą.
„Esant dabartinei sudėtingai saugumo situacijai, Estija gynybą vertina labai rimtai.
Estija, kaip viena iš pirmųjų šalių regione, priėmė ilgalaikį sprendimą, kad ateinančiais metais gynybos išlaidos viršys 5 proc. BVP, o 2026 m. pasieks 5,4 proc.“, – teigė jis.
Pašnekovo nuomone, Estija ruošiasi atremti galimas grėsmes ir yra sparčiai įsigyjama pajėgumų bei atsargų, kurios yra ypač svarbios šiuolaikiniame kare, įskaitant oro gynybos ir kovos su dronais technologijas. 2025 m. šiaurės rytų Estijoje pradėjo veikti nauja oro stebėjimo radaro sistema.
Kariuomenė stiprina gebėjimus neutralizuoti dronus
Kaip ekspertas atkreipė dėmesį, kariuomenė stiprina savo gebėjimus aptikti ir neutralizuoti dronus, naudodama įvairias technologijas, nes pastarieji incidentai parodė, kad tokios priemonės yra būtinos saugumui užtikrinti.
„Karinių oro pajėgų gebėjimai aptikti dronus buvo ir bus toliau stiprinami, įskaitant žemo aukščio dronų aptikimo gebėjimus, pvz., akustinę oro stebėjimo ir mobiliąsias trumpo nuotolio radaro sistemas.
Mes jau turime ir toliau plėtojame gebėjimus kovoti su dronais, naudodami tiek kinetines, tiek elektronines priemones. Kaip rodo neseniai įvykę incidentai su dronais, tokie gebėjimai yra būtini“, – įvertino padėtį jis.
Estijos kariuomenė, remdamasi Ukrainos karo patirtimi, planuoja didinti smūgių nuotolį, stiprinti šaudmenų atsargas ir apskritai gerinti tiek artilerijos, tiek oro gynybos pajėgumus.
„Iš Ukrainos gautos pamokos rodo, kad turime žymiai padidinti savo smūgio nuotolį nuo kelių dešimčių kilometrų iki kelių šimtų kilometrų, taip pat būtinas šaudmenų atsargas.
Mes sustiprinome ir toliau stiprinsime savo netiesioginio ugnies ir oro gynybos pajėgumus“, – pažymėjo M. Perisas.
Kaip akcentavo Estijos gynybos pramonės plėtros skyriaus direktorius, Estijos gynybos plėtra įžengė į naują etapą.
„Mūsų gynybos pramonė įžengė į naują plėtros etapą, kuriame valstybė sudarė palankias sąlygas gamybai (pagrindinė infrastruktūra, biurokratijos mažinimas), o įmonės investuoja šimtus milijonų eurų į naujus pajėgumus.
Estija toliau plėtos savo gynybos pramonės sektorių, taikydama įvairias vyriausybės paramos priemones ir bendradarbiaudama su tarptautinėmis gynybos pramonės įmonėmis“ – pastebėjo jis.
Specialių parkų kūrimas
M. Peris teigė, kad yra kuriami specialūs parkai, stiprinantys tiekimą ir ekonomiką, o didžiausi jos privalumai būtų pažangios technologijos.
„Gynybos pramonės parkų įkūrimas suteikia Estijai galimybę šalyje gaminti būtiną karinę įrangą, stiprinant nacionalinę gynybą, tiekimo grandinės saugumą ir bendrą ekonomiką. Praėjusiais metais Estijos gynybos pramonės sektorius išaugo apie 45 proc.
Mūsų stiprybės yra robotika, kibernetinis saugumas, stebėjimo sistemos, situacijos suvokimo sistemos ir dirbtinio intelekto taikmenys“, – dalijosi pašnekovas.
Tai reiškia, anot M. Periso, kad Estija nekonkuruoja su didesnėmis, seniai įsitvirtinusiomis gynybos pramonės įmonėmis, o yra partnerė, kuri jas remia ir stiprina savo naujomis technologijomis.
Kaip ekspertas akcentavo, Baltijos valstybės yra bendraminčios ir artimos sąjungininkės, kurių bendradarbiavimas yra svarbus siekiant toliau stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą regione. Pavyzdžiui, šių metų Estijos karinės pratybos „Springstorm“ iš dalies vyksta Latvijoje (daugiau informacijos čia – Prasidėjo Estijos gynybos pajėgų pratybos „Spring Storm 2026“ – Estijos gynybos pajėgos).
M. Perisas taip pat pažymi, jog Baltijos šalys stiprina bendrą gynybos bendradarbiavimą, kartu pirkdamos ir diegdamos karines sistemas, pavyzdžiui, oro gynybos įrangą, kad pagerintų savo karinius pajėgumus ir suderinamumą tarpusavyje.
„Bendro intereso Europos gynybos projektai yra esminis Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimo elementas. Šie projektai padės sukurti apčiuopiamus pajėgumus Baltijos šalyse ir yra labai svarbūs visoms mūsų šalims.
Esame atviri bendram nustatytų projektų pirkimui, siekdami pagerinti operatyvinius pajėgumus ir sąveiką Baltijos valstybėse. Pavyzdžiui, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „Iris-T“ bendrai perka Estija ir Latvija <...>“, – įvertino padėti gynybos ekspertas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
