Vis tik, idėjos kritikai baiminasi, jog statinys galėtų net išbraukti Kuršių neriją iš UNESCO paveldo. Juolab, kad tokią grėsmę jau kelia ir Rusija.
Tilto iš Klaipėdos į Neringą nori šio miesto meras Darius Jasaitis ir dalis vietos gyventojų. Apie tokį statinį pajūryje diskutuojama jau nuo 1963-iųjų. Tačiau, anot politiko, esą laikas padėti galutinį tašką.
Anot mero, tiltas taptų atsvara dabar mariomis kursuojantiems keltams. Esą tai būtų ekologiškesnė ir laiko sutaupanti priemonė.
„Galų gale koncerte ar varžybose, kurias turim palikti arba pavėlavus dvi minutes į keltą, turi laukti penkių ryto, kad grįžtum namo. Taip būti negali“, – sakė D. Jasaitis.
Ir nors neringiškiai visad akcentuoja norą įsileisti kuo mažiau automobilių, meras mano, kad pastačius tiltą, jų nepadaugėtų. Pravažiuoti tiltu Neringos gyventojams nieko nekainuotų, o visi kiti sumokėtų tiek pat, kiek kainuoja kelto bilietas. Šiandienos kainomis tai yra 23 eurai.
Taip pat svečiai mokėtų ir dabar esantį ekologinį mokestį. Jis vasaromis lengviesiems automobiliams kainuoja 50 eurų. Tad, mero įsitikinimu, mašinų Neringoje nebus daugiau nei dabar. O ir mokestis už pravažiavimą tiltu papildys ne tik pusiasalio, o ir visos Lietuvos biudžetą.
„Tiltas į Neringą atsipirks nuo 10 iki 12 metų ir paskui neš didžiules pajamas šaliai. Už jas bus galima tvarkyti kitus kelius ir kitus griūvančius tiltus, kurie visoje Lietuvoje yra nemokami“, – kalbėjo D. Jasaitis.
Idėja jau buvo atmesta
Pirminiais skaičiavimais, atsižvelgiant į konstrukcijų sudėtingumą, tiltas galėtų kainuoti nuo 30 iki 70 milijonų eurų ir nutįsti už Kiaulės nugaros, kur neplaukioja didieji laivai.
Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis sako, jog idėjos tiesti tiltą į Neringą šalies valdžia galutinai atsisakė dar 2015-aisiais, kai UNESCO komisijos Lietuvoje nariai tokią mintį sukritikavo.
„Ten buvo konstatuota, kad bet kokio tilto per Kuršių marias statyba turėtų rimtų padarinių, kurie nepataisomai sugadintų UNESCO statusą turinčios vietovės vientisumą tiek vizualiai, tiek fiziškai“, – aiškino viceministras.
„Grasinti UNESCO yra melas ir netiesa. Tie, kurie prisistato UNESCO, nėra jokie UNESCO. UNESCO komisijos Lietuvoje pagrindiniai nuostatai – patarinėti Vyriausybei. Ne komentuoti, ne reikšti savo nuomones kažkur, bet premjerui ir Vyriausybei už ir prieš. Argumentuotai. Deja, kol kas yra yra tik viešieji ryšiai ir daugiau nieko“, – įsitikinęs D. Jasaitis.
Paveldui – grėsmė iš Rusijos pusės
Vis tik, viceministras turi ir dar vieną argumentą.
„Jeigu jau Kuršių nerijai, kaip UNESCO paveldui ir iš Rusijos pusės grėsmė didžiulė kyla, tai galbūt Lietuva galėtų susilaikyti nuo tokių drastiškų žingsnių“, – sakė R. Krugelis.
Kuršių nerijoje, Rusijos pusėje, šie nori 200 hektarų plote statyti SPA centrą, o netoli ir jūrų stebėjimo postą. Apie tokius rusų planus sužinojęs Pasaulio paveldo komitetas gali Kuršių neriją išbraukti iš UNESCO saugomų objektų sąrašo.
„Gali būti. Todėl, kad objektas yra vienas, vientisas. <...> Tai kuri valstybė bepadarytų savo pusėje kažkokius kardinalius pokyčius, neatsižvelgdami į vertybes, tai būtų priežastis svarstyti apie vertybės išbraukimą“, – aiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė.
Tokie atvejai pasaulyje buvo tik trys. Vis tik, anot pašnekovės, tokie procesai trunka 5-10 metų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
