Ketvirtadienį užfiksuotas naujas gruodžio 11-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Klimatologas Donatas Valiukas teigė, kad gruodžio 10-ąją ir 11-ąją buvo pasiekti šilumos rekordai (žiemos metu), nes šios dienos tapo šilčiausiomis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.
„Čia, ko gero, tas jūsų minimas karščio rekordas, tik ne kabutėse – tai yra atskirų dienų šilumos rekordai.
Tai reiškia, kad tokių dienų nėra buvę šiltesnių; tai – pati šilčiausia diena nuo meteorologinių stebėjimų pradžios.
Tokios dienos buvo ne tik, kaip jūs minėjote, bet ir pas mus – „Meteo.lt“ „Facebook“ paskyroje skelbta, kad tiek gruodžio 10-ąją, tiek 11-ąją buvo fiksuoti rekordai“, – sakė jis.
Šiemet buvo užfiksuota itin daug šilumos rekordų
Pasak eksperto, šiemet iš viso buvo užfiksuota daug atskirų dienų rekordų – daugiausia šilumos, kas iliustruoja šilumos dominavimą klimato sąlygomis, o šalčiausi rekordai pasitaikė ne žiemą, o gegužę.
„Abu šie datos tapo šilčiausiomis gruodžio 10-osios ir 11-osios dienomis per visą stebėjimų istoriją. Šiemet tokių atskirų dienų rekordų buvo daug <...>.
Tai gerai iliustruoja klimatą: šilumos rekordai absoliučiai dominuoja. Dažniausiai jie šiemet buvo fiksuoti sausį, kovą, balandį, o du šalčiausių dienų rekordai – gegužę, ne žiemą, kai jų būtų galima tikėtis, ir tai siejasi su šalnomis“, – komentavo pašnekovė.
D. Valiuko teigimu, šiemet buvo užfiksuotos 23-ijų atskirų dienų rekordai. Tokių dienų buvo ypač daug, lyginant su ankstesniais metais.
„Pavyzdžiui, šiemet jų buvo tikrai daug, nes praeitais metais tokių atskirų dienų rekordų buvo 18, 2023 m. – 16, 2022 m. – 13, 2021 m. – 21.
Tad 23 rekordai – labai daug, žvelgiant į atskirus metus“ – kalbėjo klimatologas.
Klimato kaita daro įtaką temperatūros svyravimams
Eksperto nuomone, paaiškinama, kad dėl klimato kaitos įprasti temperatūros svyravimai gali atrodyti neįprastai. Tiesa, nedidelis šalčio ar šilumos pokytis yra natūralus.
„Nebūdinga buvo tai, kas buvo anksčiau; tai, kas ateina dabar – kur kas būdingiau šiam laikui. Nedidelis minusas yra normalu, tačiau jeigu prieš tai turėjome rekordus, pats grįžimas į normą gali atrodyti nenormalus.
Vykstant klimato kaitai, vis dažniau patiriame svyravimus tarp įprastinių sąlygų ir nukrypimų nuo jų, todėl net sugrįžimas į normalią temperatūrą gali atrodyti kaip staigus kontrastas“, – sakė jis.
D. Valiukas papasakojo, kad orai ekstremalėja – kaitaliojasi šiluma ir šaltis, ir net grįžimas į įprastas sąlygas kartais suvokiamas kaip šalčio banga; tai viena iš klimato kaitos pasekmių.
Lietuvoje pasitaiko daugiau šilumos, negu šalčio rekordų
Per pastaruosius 5 metus šilumos rekordai Lietuvoje išmatuojami net ~10 kartų dažniau nei šalčio. Štai ir šiemet pasitaikė tik 2 žemiausios ir net 23 aukščiausios oro temperatūros rekordai.
„Penktadienis irgi bus šiltas, oro temperatūra kils iki 5–9 laipsnių šilumos. Vis dėlto, gruodžio 12-osios šilumos rekordo jau neturėtume pasiekti (10,4 °C, Kybartai ir Lazdijai, 1994-12-12)“, – pažymi hidrometeorologijos specialistai.
Lentelėje – aukščiausia gruodžio 11-osios oro temperatūra ir meteorologijos stotys, kuriose oras sušilo labiausiai (AMS – automatinė meteorologijos stotis).
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
