Geologas Vidas Mikulėnas patikina, kad sveikų medžių iškirtimas galėjo padėti išjudinti kalną. Bet labiausiai prie nuošliaužos prisidėjo lietus ir staigus atlydis vasario pradžioje. Specialistai tikina, kad būtina išsamiai tirti kalną, mat ateityje gali grėsti didžiulė katastrofa. Skaičiuojama, kad kalno tyrimo darbai gali kainuoti daugiau kaip 100 tūkstančių eurų.
„Jeigu didelės nuošliaužos trūkis yra užprogramuotas šiame kalne, tai galim laukti katastrofiškų pasekmių. Tai susidarymas didelės nuošliaužos, kuri paveiktų tiek statinį šlaito apačioje, tiek esančius šlaito viršuje“, - sako geologas.
Tačiau Gedimino kalną prižiūrintis Nacionalinis muziejus tikina, kad triukšmas keliamas be reikalo. Esą šiuo metu laukiama, kol išdžius dar drėgna žemė ir tuomet bus pradėti šlaitų stiprinimo darbai.
Muziejaus direktorė tikina, kad nuošliaužos fomuojasi ne dėl iškirstų medžių ar veikiančio funikulieriaus, o dėl oro sąlygų, nuolatos vykstančių darbų.
Gedimino kalną stebinti Vilniaus Pilių kultūrinio rezervato direkcija tikina, kad nuošliaužos formuojasi jau ne pirmi metai. Esą jų būta ir anksčiau. Istoriniai šaltiniai liudija apie didžiulę nuošliaužą 1936 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir nusinešė 15 žmonių gyvybes.
