Apie tai, kiek dar NATO budrumą gali mėginti išbandyti Vladimiras Putinas, TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis ir politologas Vladimiras Laučius.
Rusijos dronai ir naikintuvai vis dažniau skrodžia NATO rytinio flango ribose ir daug kas sako, kodėl mes nereaguojame, kodėl jų nenumušame taip, kaip turkai kažkada numušė rusų naikintuvą?
Dauguma klysta, kad mes nereaguojame, nes aš manau, kad mes reaguojame. Retorika galėtų būti kartais griežtesnė, aiškesnė, su tam tikromis žiniomis, bet ta reakcija yra. Jeigu eitume grynai į techninį aspektą šitų visų pažeidimų, tai reikia pasakyti, kad čia nei pirmas, nei paskutinis [kartas] ir bus tik dar dažniau ir net blogiau. Bet nieko čia naujo nėra, Rusija tiesiog tai vykdo jau seniai ir istoriškai čia galima pagrįsti provokacijas oro erdvėje ir jūroje. Tie domenai yra viskas, kas jiems liko iš principo, kur jie galėtų išdykauti, nes sausumoje jie pilnai įklimpę Ukrainoje.
Bet juk tos išdykavimas gali baigtis ir žmonių mirtimis – žmonių gyvenančių Lenkijoje, toje pačioje Estijoje – ir kas tada? Europiečiai tada vėl susirinks praėjus trims savaitėms pasitarti, ką daryti po trijų savaičių?
Čia galėčiau atsakyti taip, kad tas dronų incidentas, įsiveržimas buvo planuotas, mano nuomone, ir yra visiškai atskira istorija palyginus su istorijomis jūroje tarp laivų, incidentus ore virš Estijos ir ne tik. Nes jau kelintas kartas yra labai grubi provokacija, nes užtruko ilgai. Nepamirškime, kad situacija yra tokia, kad jau antrą kartą išgyvename šaltąjį karą, kuris drįsčiau teigti buvo paskelbtas V. Putino 2007 metais Miunchene ir nieko iš principo naujo nėra. Tik tais laikas nebuvo interneto ir bent Tarybų Sąjungoje niekas apie tai nepasakodavo.
Bet ore vykdavo ir netgi pasibaigdavo ganėtinai tragiškai tokie incidentai tarp lėktuvų, NATO ir Rusijos, ir Putinas iš principo nieko naujo čia nedaro bandydamas atstatyti imperiją. Jis veikia vienas prie vieno kaip buvo veikiama anais laikais.
Ypač jaunosios kartos žmonės neįsivaizduoja, kad taip buvo ir Sovietų Sąjungos laikais, ir dėl to trečias pasaulinis karas neprasidėjo ir niekas nenumušinėjo lėktuvų ore ištisai, o incidentai būdavo...
Absoliučiai taip ir reikia turėti omenyje tai, nes lengva sakyti dabar, kad numuškime ir viskas pasibaigs kaip Turkijoje. Turkija buvo visai kitame kontekste, dabar į jį nesigilinsiu be jokios abejonės.
O kad reikia numušti, tai galima čia sakyti drąsiai neturint visos išsamiai informacijos, nežinai detalių įvykių, techninių detalių. Iš savo patirties sakau, kad niekad mes nesužinosime ir geriau nežinoti, kaip sprendžia tuos dalykus, kuo jie remiasi, ką atneša kavinėje vadovams ant stalo prieš priimant sprendimą.
Visuomenė piktinasi, kad po tokių incidentų provokacijos visada yra iš Rusijos pusės, o reakcija visada būna – susirūpinimas eilinį kartą, ES vadovų susirūpinimas, NATO vadovų susirūpinimas. Tai mes taip ir gyvensime: jie provokuos, galbūt kažkur kris dronai, žus žmonės, o čia ir toliau bus susirūpinimo politika?
Nesu ekspertas, bet ko gero klystu, kad čia tiesiog mūsų vakarų ir galbūt net NATO yra komunikacinė problema, kad mes nemokam parodyti, ką jau darome. Nes tik profesionalai, kurie stebi ir domisi, ar žmonės, kurie domisi saugumo politika, mato, kad NATO iš tikrųjų daro ir netgi dabar, kai mes kalbame. Nes buvo ir NATO pratybos, kurios buvo veidrodinės „Zapad 2025“ pratyboms, kuri buvo palyginus nevykusi akcija su tuo, ką vykdė NATO ant žemės, pradedant nuo Barenco jūros iki Bulgarijos ir į pietus. Nuo lėktuvnešio amerikiečių Barenco jūros šiaurėje ir baigiant antžeminiais veiksmais, tuo pačiu desantavimu ir parašiutininkų NATO kartu ir Lietuvoje.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
