Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai, apsimetę narkotikų prekeiviais, susekė kėdainiečių kvaišalų platintojų grupuotę.
Sulaikė visus keturis
Sulaikymo operacijai buvo pasitelkti ne tik Panevėžio kriminalistai, bet ir pareigūnai iš Kauno apskrities. Buvo nuspręsta areštuoti visus iš karto ir tuoj pat atlikti kratas. Pareigūnams, besiruošiantiems operacijai, buvo parodytos įtariamųjų nuotraukos, aptartos sulaikymo aplinkybės.
Spalio 5-ąją Tomas paskambino į Kėdainius ir, kaip ir kalba narkotikų prekeiviai, užšifruotai, paklausė Mindaugo: „Gal rytoj galiu pažiūrėti 50 modelį ir kokia būtų kaina?“ Tai reiškė, kad Tomui reikia narkotikų. Į ką Mindaugas atsakė: „Ko gero, bus 17 garažas“. Tai reiškė, kad kainuos 17 litų. Tuomet Tomas paprašė: „Reikia 50-ties to, ir 50 to kito“. „Tas kitas guli pavėsyje. Jį atiduočiau po „červuką“. Bet yra ir didelis garažas, kuris išnuomuojamas už pusantros štukos per mėnesį“, – mįslėmis kalbėjo Mindaugas. Tomas turėjo suprasti, kad jei ims didelį kiekį kanapių, tai mokės pigiau.
M. Urbonavičius tuo metu buvo išvykęs, tad po to pokalbio skubiai susikambino su Dariumi Lekavičiumi ir pasakė, kad „rytoj ryte reikia nulėkti pas mergaitę, pas tą blondinę į penkiasdešimtą namą“. Tai reikia suprasti, kad rytoj atvažiuos pirkėjai, kuriems reikės 50 gramų amfetamino, ir 50 gramų kanapių. Kitą rytą susitikę abu vyrai nuvažiavo paimti svarstyklių, o po to – į kaimą, kur po Smilgos tiltu džiovino kanapes. Abu paėmė pluoštą dar žalių kanapių ir, susukę jas į skudurą, pakišo po automobilio variklio dangčiu. Su tom kanapėm nuvažiavo į garažą, kuriame buvo ir sausų kanapių, todėl D. Lekavičius pasiūlė jas pakeisti. Pardavimui atsvėrė 60 gramų sausų.
Kol M. Urbonavičius ruošė kanapes D. Lekavičius išvažiavo amfetamino. Kai grįžo, į tą patį maišiuką su amfetaminu įdėjo ir kanapes ir nuvažiavo į Vilainius, kur buvo sutarę susitikti su Tomu. Supakuotus narkotikus vyrai numetė prie stulpo ir pavažiavę toliau ėmė laukti. Mindaugo rankose dar buvo likę 10 gramų gelsvos spalvos amfetamino miltelių, tad juos irgi numetė į krūmus, kad nelaikytų prie savęs.
Laikrodžiui artėjant prie vienuoliktos prasidėjo pareigūnų ruošta operacija. Matydamas, kad jo laukia spąstai M. Urbonavičius dar puolė bėgti, tačiau netoli nubėgo. Šėtos gatvėje buvo partrenktas ant žemės, ant riešų čekštelėjo antrankiai. Tuo pačiu metu policijos pareigūnai suraitė ir D. Lekavičių. Jis Šėtos gatvėje savo automobilyje, sėdėdamas ant užpakalinės sėdynės, laukė M. Urbonavičiaus, o sulaukė kaukėtų pareigūnų. Tą pačią dieną buvo sulaikyti ir A. Stašinskas su G. Konteniu.
Ginklų arsenalas
Prasidėjo kratos, kurių rezultatai pareigūnams buvo kiek netikėti. Jie tikėjosi rasti narkotikų, tačiau staigmena buvo tai, kad buvo rastas visas ginklų arsenalas. Darant kratą servise A. Stašinskas dar juokavo su pareigūnais, tačiau, kai šie asmens kratos metu iš A. Stašinsko paėmė raktų ryšulį, vyras pritilo. Tame ryšulyje išsiskyrė du masyvesni raktai. Kai vienas pareigūnas paklausė, ar čia raktai nuo metalinio garažo, kuris stovi „Biochemiko“ garažų bendrijoje, vyras burbtelėjo, kad apie jokius garažus jis nieko nežino.
Baigus kratą servise automobiliai pasuko link „Biochemiko“ garažų. Nuo tos minutės A. Stašinskas užsisklendė ir beveik nekalbėjo. Kaip tik vienu iš tų raktų buvo atrakintas metalinis garažas. Jame buvo rasta ne tik metafetamino, kokaino, kanapių, taip pat nemažai prekursoriaus, skirto narkotikų gamybai, bet ir visas ginklų arsenalas: 9 pistoletai, pusiau automatinis graižtvinis šautuvas, apie 2000 šovinių, apie 3 kilogramus sprogstamosios medžiagos trotilo, detonatoriai, padegamosios virvelės. Tie pistoletai ir šautuvas jau buvo perdirbti iš pneumatinių 4,5 mm kalibro šoviniais šaudančių pistoletų į šaudimui 9 mm koviniais šoviniais. Dar 23 maži pneumatiniai pistoletai, matyt, laukė savo eilės.
Prieš keletą metų Kėdainiuose buvo sulaikyta gauja, gabenusi perdirbtus pistoletus į Didžiąją Britaniją. Tuo metu, o tai buvo 2007-ieji, net anglų spauda rašė apie Kėdainius. Žurnalistai teigė, kad Kėdainiai, miestelis, anksčiau garsėjęs savo agurkais, tapo Lietuvos ginklų gamybos sostine. Būtent iš Kėdainių atgabentais ginklais buvo naudojamasi žiauriuose jaunimo susišaudymuose pietų Londone ir Mančesteryje. Britų policijos duomenimis, ginklai Lietuvoje būdavo nuperkami už kelis šimtus litų, o perdaryti šaudyti į kovinius ir atvežti į Jungtinę Karalystę, būdavo parduodami mažiausiai už 6000 litų. Tuomet buvo nuteisti keli kėdainiečiai, tačiau policija neturėjo duomenų, kad dabar sulaikyti vyrai būtų prekiavę ar bent jau susiję su prekeiviais. Beje, A. Stašinskas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme taip apie ginklus nieko ir nepapasakojo. Jis teigė, kad tas garažas ne jo, o kieno – jis nežino. Kad su pas A. Stašinską rastu raktu buvo atidarytos to metalinio garažo durys, jo teigimu, tik atsitiktinumas.
Nemažas laimikis
O tą spalio dieną pareigūnai tęsė kratas. Po tiltu per Smilgos upę jie rado daugiau kaip kilogramą ant virvės sukabintų ir džiūstančių kanapių. Jų buvo rasta ir pas M. Urbonavičių. G. Kontenio bute buvo rasta amfetamino, D. Lekavičiaus automobilyje – kanapėmis dvokiantis skuduras, svarstyklės, o už drabužių – politileninis maišelis su baltos spalvos milteliais. Iš viso pareigūnų laimikis buvo apie 4 kilogramus kokaino, 10 kilogramų amfetamino, ne mažiau kaip 3 kg kanapių, 300 „Extasy“ tablečių. Rasta ir keli šimtai cigarečių pakelių su rusiškomis banderolėmis. Visos kratos buvo nufilmuotos, nufotografuotos. Pareigūnų filmuotoje medžiagoje, kuri buvo rodoma ir teisme, matyti, kad ginklai, sprogmenys bei narkotikai buvo laikomi garaže. Kai kurie narkotikai buvo paprasčiausiai supilti į plastikinį, dangčiu uždengiamą kibirą. Maišelį su „Extasy“ tabletėmis kriminalistai aptiko paslėptą panašioje į vadinamąją „buržuiką“ metalinėje krosnelėje.
Tą pačią dieną vyrai atsidūrė Panevėžio areštinėje, o jau kitą dieną vienas po kito keliavo į teismą. Visus keturis teismas leido suimti trims mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. M. Urbonavičius už 10 000 litų užstatą į laisvę buvo išleistas tik pernai kovo mėnesį. Jis dar turėjo periodiškai registruotis policijoje. Vyrui gerokai sutriko sveikata, jis patyrė net kelias operacijas, o šių metų sausį jam buvo pripažintas didelis darbingumo netekimas arba, kaip anksčiau sakydavo, invalidumas. Dar du grupuotės nariai teismo laukti buvo išleisti į laisvę praėjusių metų pabaigoje ir tik D. Lekavičių į teismo salę atvesdavo sargybiniai.
10 metų nelaisvės
Tačiau iki teismo dar laukė ilgas ir kruopštus darbas. Ikiteisminis tyrimas užtruko daugiau nei du metus, tačiau į visus klausimus taip ir nebuvo atsakyta. Prekeiviai, kaip jau įprasta, teigė, kad narkotikų nepardavinėjo, o juos naudojo sau. Štai M. Urbonavičius sakė, kad jis su D. Lekavičiumi pardavinėjo rūkytą žuvį ir pinigų jiems užteko. Abu kartais parūkydavo „žolę“. Jos prisiskynė Biliūno gatvėje, kur ši dykvietėje augo. Tačiau M. Urbonavičius bent neneigė tų faktų, kurie buvo užfiksuoti jį sekant. Jis sakė, kad žinojo jog G. Kontenis vartoja ir pardavinėja narkotikus, tai, kai jo draugas paprašė gauti ekstazio tablečių, sakė, kad pasidomės ar gali jų gauti. G. Kontenis pažadėjo tablečių parūpinti. Ir visuose epizoduose, kur jis parduoda narkotikus pareigūnui Tomui M., Urbonavičius pripažino savo kaltę. Tačiau tas prisipažinimas nesumažino jo kaltės ir nesušvelnino bausmės. Teismas atkreipė dėmesį, kad M. Urbonavičius patvirtino išimtinai tik tas tiek jį, tiek kitus nusikaltimų bendrininkus liečiančias aplinkybes, kurios byloje yra patvirtintos kitais surinktais įrodymais. Tad taikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes teismas nematė galimybės. Greičiau atvirkščiai – jo atsakomybę apsunkino tas faktas, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat tai, kad pardavinėti narkotikus pradėjo vos grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Dar buvo baustas ir administracine tvarka, o nusikaltimų padarymo metu nuobaudos dar galiojo. Kratos metu pas M. Urbonavičių dar buvo rastos ir svetimos vairuotojo teisės. Už tai jis irgi buvo teisiamas. „Tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“, – rašoma Baudžiamojo Kodekso 302 staripsnyje. Teismas už tų teisų laikymą M. Urbonavičiui skyrė metus nelaisvės.
Daug griežčiau buvo įvertinta prekyba narkotikais. M. Urbonavičius (30 m.) buvo pripažintas kaltu ir subendrinus visas bausmes teismas skyrė jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Ją M. Urbonavičius turės atlikti pataisos namuose.
Petras Kurmelis
