Konferencijoje „DAIMEX Baltic 2026“ vykusioje antroje diskusijoje „Investicijos į gynybos technologijas ir vietinius pajėgumus – NATO rytinio flango gynybos ramstis“ E. Mažeikis parakalbo apie galimą vienu metu vykstantį konfliktą Europoje ir Azijoje, kuris laikomas itin pavojingu scenarijumi.
Tiesa, NATO tokioms grėsmėms ruošiasi jau daugelį metų ir tai nėra netikėta situacija Aljansui.
„Kalbant apie didelio masto konfliktą, kuriame Kinija ir Europa galėtų būti įtrauktos vienu metu – tai blogiausias scenarijus. Todėl turime jį vertinti rimtai.
NATO visada buvo pasirengusi dviem didelėms operacijoms skirtingose pasaulio vietose. Taigi apie tokius scenarijus NATO galvojo jau dešimtmečius. Tai nebūtų kažkas visiškai netikėto“, – dalijosi jis.
Lietuvos kariuomenės ir NATO atsargos generolas pridūrė, kad Europa nebegali visiškai kliautis JAV karine galia ir turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
„Akivaizdu, kad net amerikiečių resursai yra riboti. Jie negali visko daryti be apribojimų. Todėl matau labai aiškų poreikį permąstyti Europos vaidmenį NATO.
Netgi sakyčiau – pakeisti mūsų filosofiją. Europos Sąjunga buvo kuriama kaip ekonominis projektas, prasidėjęs nuo anglių ir plieno bendrijos. Dabar labai sunku pakeisti mąstymą ir įtraukti gynybos perspektyvą“, – pasisakė jis.
E. Mažeikis įvertino, jog per pastaruosius du dešimtmečius Europa gerokai sustiprino diskusijas apie bendrą gynybą.
„Nuo 2004 iki 2020-ųjų įvyko milžiniškas pokytis. Dabar jau kalbame apie Europos gynybos sąjungą, Europos saugumo tarybą ir panašius dalykus. Europoje yra daug kariuomenės pajėgų, tačiau jos nėra gerai organizuotos.
Visada kyla klausimas: kas pirmiau? Ar tai ta pati brigada, kuri pirmiausia skiriama NATO operacijoms, ar ją galima naudoti ES operacijoms? Tačiau tai daugiau procedūriniai klausimai. Juos galima išspręsti“, – sakė jis.
Kas turėtų ginti Baltijos šalis?
Estijos generolas Veiko-V. Palm atvirai įvardija, kas, jo manymu, turėtų ginti Blatijos šalis.
„Kalbant apie kariuomenės misiją, pagalvojau – kieno užduotis yra ginti, pavyzdžiui, Lietuvą, Estiją? Daugeliu atvejų išgirsite atsakymus: NATO, Jungtinės Valstijos, kažkas kitas.
Tačiau galiausiai Estijoje vienintelė tauta, kuriai iš tikrųjų rūpi Estijos nepriklausomybė ir laisvė, ir kurios vienintelė atsakomybė tai užtikrinti, yra estai, tiesa?“ – kalbėjo diskusijoje jis.
Kaip pabrėžė ekspertas, Estija pakeitė požiūrį į nacionalinį saugumą – vietoje pasikliovimo tuo, kad krizės atveju ją apgins NATO ar sąjungininkai,
„Pradėjome mąstyti kitaip. Ne apie tai, kaip užtikrinti, kad visi ateitų mums į pagalbą, bet apie tai, kad turime padaryti viską, ką privalome padaryti, kad išliktume laisvi ir nepriklausomi. O jei kiti prisijungs – tuo tik džiaugsimės.
Taip pradėjome žiūrėti, kokių pajėgumų mums trūksta ir kur reikalinga parama. Tai nėra labai sunkus darbas, ypač prieš 10 metų, nes turėjome daugiau pajėgumų spragų nei pačių pajėgumų“, – akcentavo pašnekovas.
Tiesa, kaip jis pabrėžė, Estija po truputį tampa savarankiškesne, tačiau valstybės turi daugiau investuoti ne tik į esamus ginkluotės poreikius, bet ir į eksperimentus.
„Manau, reikia dviejų dalykų. Pirma – turime atlaisvinti didžiąją dalį gynybos biudžeto eksperimentams ir inovacijoms. Pavyzdžiui, šių metų JAV gynybos biudžetas yra apie 1 trilijoną dolerių.
Vien JAV kariuomenės biudžetas siekia apie 200 milijardų, iš kurių 20 milijardų skiriama tyrimams ir plėtrai. O iš jų 2 milijardai – „Project 2040 and Beyond“. Tai reiškia: 10 proc. inovacijoms ir 1 proc. ilgalaikėms ateities inovacijoms“, – kalbėjo Veiko-V. Palm.
Ukraina nėra „atvejis studijoms“
Ukrainos gynybos pramonės tarybos valdybos narys Danylo Gončarukas teigė, kad karas Ukrainoje tapo realiu modernių karo technologijų ir taktikos išbandymo mokymosi lauku
„Norėčiau pasakyti, kad Ukraina nėra „atvejis studijoms“. Tai gyvas moderniojo karo bandymų poligonas.
Bet kuriai Europos šaliai ar NATO narei tai yra galimybė ne tik studijuoti Ukrainos patirtį, bet ir išbandyti bei naudoti technologijas realiuoju laiku mūšio lauke“, – kalbėjo jis.
D. Gončarukas atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinis karas keičiasi itin sparčiai, todėl net neseniai kovinę patirtį turėję kariai turi nuolat iš naujo mokytis
„Pavyzdžiui, tarnavau Ukrainos kariuomenėje 2022 ir 2023 metais.
Net jei dabar vėl prisijungčiau prie kariuomenės, būčiau kaip naujokas – turėčiau visko mokytis iš naujo, nes karas keičiasi labai greitai, daug greičiau nei bet kokios tendencijos ar institucijų pokyčiai <...>“, – pristatė Ukrainos gynybos pramonės tarybos valdybos narys.
Smogiamuosius dronus gamintančios „Granta Autonomy“ vadovu Gedminu Guoba atkreipė dėmesį, kad moderniame kare tradicinės taisyklės ir procedūros nebespėja paskui realybę
„Mes daug kalbame apie mokymus, taisykles, taktiką ir procedūras, tačiau realybėje tai, kaip sistemos naudojamos mūšio lauke, labai priklauso nuo konkretaus vieneto <...>.
Dabar tai jau nebe apie „taikos laikų“ standartus. Pavyzdžiui, NATO dokumentuose artilerijos ugnies koregavimą vis dar atlieka žvalgybos vienetai – žmonės. Tačiau realybėje dronai žmones pakeitė jau seniai.
Todėl svarbiausia – greita adaptacija prie realybės, nuolatinis tobulinimas, grįžtamasis ryšys <...>“, – kalbėjo diskusijos metu G. Guoba.
„DAIMEX Baltic 2026“ konferencija
Vilniaus LITEXPO parodų ir kongresų centre vyksta aukšto lygio konferencija, skirta NATO rytinio flango saugumui, gynybos technologijoms ir investicijoms į vietinius pajėgumus.
Organizatoriai pabrėžia, kad renginio tikslas – ne tik diskusijos, bet ir praktinis bendradarbiavimas.
„Per pastaruosius metus Lietuvos gynybos pramonė sparčiai sustiprėjo. Šiandien jau esame pasiekę brandą, leidžiančią imtis iniciatyvos ir organizuoti tokio masto tarptautinį renginį.
Mūsų tikslas – suburti regiono verslą, institucijas ir ekspertus bendram darbui, stiprinant Baltijos šalių gynybos pajėgumus ir konkurencingumą.
Turime ambiciją šį renginį paversti tęstine platforma, kuri realiai skatintų regioninį gynybos pramonės bendradarbiavimą“, – sako Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas.
Antroji konferencija vyko gegužės 13 d. Generolo Silvestro Žukausko poligone netoli Pabradės, kur dalyviai realiomis sąlygomis stebėjo technologijų demonstracijas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
