Jis kartu su Lietuvos kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru organizavo minėtą konferenciją.
A. Grynkewichius teigė esantis laimingas, galėdamas viešėti Lietuvoje ir susitikti su R. Vaikšnoru bei kitais Europos kariniais lyderiais. Generolas ypač džiaugėsi, kad konferencijoje dalyvavo Airija, kuri, anot jo, yra reikšminga ne NATO partnerė.
„Mano, kaip NATO pajėgų Europoje vado, vienas iš prioritetų yra padėti sąjungininkams auginti savo galimybes, kad jie galėtų prisiimti daugiau atsakomybės gindamiesi patys“, – kalbėjo A. Grynkewichius.
„Tai nėra apie tai, ar JAV pasiliktų [NATO], ar atsitrauktų. Tai yra apie bendradarbiavimą, kad Europos partneriai galėtų padaryti daugiau, kol JAV ir toliau teiks kritiškai svarbią, nors ir ribotą paramą globalių JAV prioritetų kontekste“, – tęsė jis.
Grynkewichius negailėjo gražių žodžių Lietuvai
Generolas pabrėžė gynybiškai stiprios Europos svarbą. Primename, kad Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europą dėl jos pasyvaus požiūrio į gynybą ir reikalavo didinti išlaidas gynybai.
„Trumpai tariant – stipri Europa yra naudinga mums visiems. Tai reikalauja mūsų partnerių ir sąjungininkų pasitempti, o valstybės, kurios šiandien čia dalyvauja, daro būtent tai“, – kalbėjo A. Grynkewichius.
Pasak jo, gynybos finansavimo didinimas ir nenutrūkstama parama Ukrainai yra tik pradžia, kol padėsime pamatus realiam ir ilgalaikiam atgrasymui.
„Būtent Lietuva diktuoja tempą, šiemet skirdama gynybai beveik 5,4 procentu bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai didžiausias rodiklis visame NATO, o Lietuva tai ketina tęsti iki 2030-ųjų. Tiesiog nuostabus ir sektinas pavyzdys“, – komentavo A. Grynkewichius.
„Lietuva ir daugelis kitų valstybių nelaukia, kol saugumas jiems bus suteiktas. Jie jį kuria, į jį investuoja ir šioje srityje lyderiauja“, – sakė generolas.
Antradienį Vilniuje aptarti aktualių susitiko kariuomenių vadai ir aukšto rango kariniai atstovai iš JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos ir Švedijos.
Primename, kad dėmesys gynybai NATO rytiniame flange sustiprėjo, vertinant grėsmes po 2022 metais Rusijos invazijos į Ukrainą. 2023 metais Suomija, o 2024 metais Švedija tapo naujausiomis į NATO įstojusiomis valstybėmis. Švedija oficialiai prisijungė kaip 32-oji Aljanso narė, nutraukdama dešimtmečius trukusį neutralumą po Antrojo pasaulinio karo.
Grynkewichius išskalidė abejones dėl JAV karių Lietuvoje
A. Grynkewichas taip pat pabrėžė, kad JAV ir toliau išlieka įsipareigojusios Lietuvos gynybai. Tai jis komentavo D. Trumpui užsiminus, kad iš Vokietijos atitraukiami amerikiečių kariai gali būti perkelti į Lenkiją.
„Kalbant apie 5 tūkst. karių (išvedamų iš Vokietijos – ELTA) – manau, kad Pentagonas paskelbs informaciją apie karių sudėtį artimiausiomis dienomis. Aš neturiu informacijos, kurią galėčiau paskelbti čia ir dabar: kaip ar kur tie kariai galėtų būti perkelti. Bet galiu užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios Lietuvos gynybai ir visų rytinio flango [šalių] gynybai, ypač Baltijos šalyse“, – kalbėjo generolas.
„Visi mūsų Baltijos šalių sąjungininkai didina pastangas, didina išlaidas gynybai. Mūsų santykiai su Lietuva ir Latvija, Estija yra istoriniai, stiprūs ir labai didžiuojuosi čia būdamas šiandien“, – teigė A. G. Grynkewichius.
Anot R. Vaikšnoro, nors kol kas neaišku, kokie bus galutiniai Pentagono sprendimai, Lietuva galėtų papildomai priimti apie tūkstantį perdislokuotų amerikiečių karių.
„(…) Įvertinant Lietuvos infrastruktūrą mes galėtume apgyvendinti ir suteikti treniravimosi sąlygas iki brigados kovinės grupės dydžio padaliniui. Įvertinus tai, kad mes jau turime keletą padalinių amerikiečių (…), jeigu tai būtų greiti sprendimai (…). Būtų dar koks plius tūkstantis (karių – ELTA), kuriuos mes labai lengvai ir drąsiai galėtume priimti“, – sakė kariuomenės vadas.
Kaip skelbta, D. Trumpas praėjusią savaitę užsiminė, kad iš Vokietijos atitraukiami amerikiečių kariai gali būti perkelti į Lenkiją. Šios valstybės vadovas prieš kelias dienas patvirtino, kad galėtų priimti JAV karius.
Kiek seniau JAV Vyriausybė pareiškė, kad per ateinančius 6–12 mėnesių išves iš Vokietijos apie 5 tūkst. karių. Anot D. Trumpo, jų gali būti „gerokai daugiau“. Šiuo sprendimu jis baudžia Vokietiją už kritiką dėl Irano karo, rašė „spiegel.de“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
