„Anais laikais tai nelabai pasiteisino, šiaip Vakarų pasaulis eina kitu keliu. Tam yra samdomi psichologai, yra atitinkamos gydyklos ir panašiai, pritaikomi patys pažangiausi metodai, ir tai nelabai didelis procentas išgyja nuo tos priklausomybės, tai aš nelabai tikiu, ypatingai į prievartinį gydymą. O ką reiškia prievartinis? Sulaikysime? Anais laikais buvo paprasčiau, šeima pasiskųsdavo, ateidavo milicija, paimdavo ir laikydavo kažkiek. Bet aš neprisimenu, kad būtų kokie nors rezultatai“, - trečiadienį kalbėdamas Žinių radijui sakė G.Kirkilas.
Idėjos dėl priverstinio gydymo nuo alkoholizmo iškilo po Kražių tragedijos, kuomet neblaivus vyras, įtariama, nužudė keturias moteris. Įtariamas 57 metų anksčiau teistas gretimo kaimo gyventojas sulaikytas buvo toks girtas, kad pareigūnai net negalėjo jo apklausti. Pasak pareigūnų, nužudytos moterys buvo apvogtos, o pinigai išleisti alkoholiui.
Siūlymą dėl prievartinio gydymo palaiko sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, prezidentės Dalios Grybauskaitė spatarėjas Valdemaras Sarapinas irgi sako, kad kovojant su alkoholizmu gali būti svarstomas ir priverstinis gydymas.
„Gydymas yra gydymas, jis negali būti prievartinis, nes jei prievartinis - čia kažkas tarp gydymo ir kalėjimo. Ieškoti būdų (gydyti) reikia, bet čia reikėtų tyrinėti Vakarų šalių praktiką, tai kainuotų pinigus“, - iniciatyvas komentavo G.Kirkilas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui, yra trečia pasaulyje. Prezidentės patarėjo pateiktais duomenimis, per metus nuo alkoholizmo Lietuvoje miršta apie tūkstantį žmonių, keliuose būdami neblaivūs žūsta apie 100 asmenų, nusikaltimų padaroma apie 12 - 13 tūkstančių.
