Rusijos gamtinių dujų tiekėjo „Gazprom“ kreipimasis į Stokholmo arbitražą ir prašymas skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo, yra bandymas daryti įtaką Seimo nariams, svarstantiems Gamtinių dujų įstatymą, trečiadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius.
„Aš vertinu taip, kaip tai vertina ir energetikos ministras, vakar paskelbęs savo komentarą. Kadangi Seime yra svarstomas Dujų įstatymas, tai vertinu kaip vieną iš tam tikrų bandymų daryti įtaką Seimo narių nuomonei. Manau, kad rezultatas galėtų būti visiškai priešingas negu tikisi tas pats “Gazpromas„, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio, pasiteiravus, kaip vertina “Gazprom" kreipimąsi į tarptautinį arbitražą, sakė Premjeras Andrius Kubilius.
ELTA primena, kad Rusijos gamtinių dujų tiekėjas „Gazprom“ antradienį kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo.
Šioje byloje Energetikos ministerija siekia realizuoti valstybės, kaip „Lietuvos dujų“ akcininkės, teises. Ministerija, be kitų reikalavimų, prašo teismo atšaukti „Gazprom“ deleguotus Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą iš „Lietuvos dujų“ valdybos narių, nes jie pažeidė pareigą vengti interesų konflikto ir veikė ne visų „Lietuvos dujų“ akcininkų, o išskirtinai „Gazprom“ naudai.
Pasak Energetikos ministerijos, šiuo teisiškai nepagrįstu žingsniu „Gazprom“ siekia visiškai kitų tikslų - daryti neleistiną spaudimą Seimui, kad nebūtų priimtas „Gazprom“ neįtinkantis naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymas.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių priemonių „Gazprom“ ėmėsi nepaisydamas dvišalio dialogo, kurio metu visus Lietuvai rūpimus klausimus su „Gazprom“ Vyriausybė siekė išspręsti konstruktyviomis derybomis.
Nepaisydama šio „Gazprom“ žingsnio, Energetikos ministerija sakosi derybų su „Gazprom“ nenutraukianti, tačiau informuoja, kad Lietuvos interesai bus ginami visais įstatymų numatytais būdais.
„Šis “Gazprom„ žingsnis dar kartą parodo, kad gamtinių dujų sektoriaus reforma pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus yra būtina. Tikiuosi, kad naujasis Gamtinių dujų įstatymas Seime bus priimtas dar pavasario sesijoje“, - pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Energetikos ministerija kovo viduryje Vilniaus apygardos teismui yra pateikusi ieškinį, kuriuo pašoma pradėti bendrovės „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimą.
Teismui nustačius, kad bendrovės ir jos valdymo organų veikla yra netinkama, prašoma pašalinti bendrovės valdybos narius V. Golubevą ir K. Selezniovą bei generalinį direktorių Viktorą Valentukevičių iš einamų pareigų ir įpareigoti akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl dujų kainų sumažinimo, gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį sąlygų bei atlikti kitus veiksmus, kuriais ateityje būtų užtikrinta, kad bendrovė realiai derybų būdu siektų palankiausių gamtinių dujų tiekimo ir tranzito kainų.
Šių metų vasario 8 d. Energetikos ministerija buvo pateikusi reikalavimą bendrovei „Lietuvos dujos“ ir jos vadovams nutraukti netinkamus veiksmus bei pašalinti jų pasekmes. Įvykdyti šiems reikalavimams buvo suteiktas 30 dienų terminas.
Energetikos ministerijos gauti bendrovės „Lietuvos dujos“ valdybos narių V. Golubevo ir K. Selezniovo bei generalinio direktoriaus V. Valentukevičiaus atsakymai į reikalavimą nepaneigė abejonių dėl netinkamos bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos ir parodė, kad bendrovės vadovai neketina imtis priemonių ištaisyti susidariusią netinkamą padėtį, teigia Energetikos ministerija. Todėl buvo nutarta kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant pradėti bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą, taip ginant Lietuvos Respublikos kaip smulkiosios bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininkės interesus.
„Lietuvos dujų“ valdybos nariai V. Golubevas ir K. Selezniovas kartu yra ir „Gazprom“ valdybos nariai, atstovaujantys „Gazprom“ interesams. V. Golubevas įvardijo, kad „Gazprom“ Lietuvai nustatė aukštesnes dujų kainas nei Latvijai ir Estijai. Akivaizdu, kad šie valdybos nariai įsipainiojo į interesų konfliktą, kuris galėjo lemti, kad „Lietuvos dujos“ be realių derybų priėmė „Gazprom“ vienašališkai nustatytas dujų kainas ir tiekimo sąlygas. Todėl Energetikos ministerija reikalauja, kad V. Golubevas ir K. Selezniovas dėl interesų konflikto atsistatydintų iš „Lietuvos dujų“ valdybos.
Energetikos ministerija taip pat kelia reikalavimą dėl „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus V. Valentukevičiaus atsistatydinimo, kadangi „Lietuvos dujų“ vadovybė realiai nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos ir tuo pažeidė įmonės, jos akcininkų bei Lietuvos vartotojų interesus. Kovo 28 d.„Lietuvos dujų“ valdyba nusprendė V. Valentukevičių palikti bendrovės generalinio direktoriaus poste. Ministerijai taip pat kyla abejonių dėl to, ar gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį paslaugos, kurią „Lietuvos dujos“ teikia „Gazprom“, kaina yra teisinga bei atitinkanti rinkos sąlygas ir ar dalis šios paslaugos teikimo sąnaudų faktiškai nėra perkeliamos ant Lietuvos gamtinių dujų vartotojų.
Nagrinėdamas bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo teismas, padedamas ekspertų, turėtų įvertinti visas šias, taip pat ieškinyje nurodytas kitas aplinkybes ir nuspręsti, ar „Lietuvos dujų“ valdybos nariai V. Golubevas ir K. Selezniovas bei generalinis direktorius V. Valentukevičius tinkamai atliko savo, kaip bendrovės vadovų, pareigas.
Šių metų sausio 25 d., Energetikos ministerija ėmėsi ginti Lietuvos vartotojų interesus pateikdama Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi. Taip pat šiemet kovo 3 d. pateikė pranešimą „Gazprom“ apie „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartyje užfiksuoto įsipareigojimo užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, pagrįstą teisingomis kainomis, pažeidimą ir pakvietė Rusijos įmonės atstovus derėtis, kad šis pažeidimas būtų ištaisytas.
Valstybei nuosavybės teise priklauso 17,70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. Bendrovę po 2003-2004 metais įvykusio privatizavimo pradėjo kontroliuoti „Gazprom“ (šiuo metu valdo 37,06 proc. akcijų) ir „E.ON Ruhrgas International“ (38,9 proc. akcijų).
2003 m. „E.ON Ruhrgas International“ iš Lietuvos Vyriausybės 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 116 mln. litų. Šiuo metu jų turimų 38,9 proc. akcijų rinkoje vertinami apie 460 mln. litų.
2004 m. „Gazprom“ iš Lietuvos Vyriausybės 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 100 mln. litų. Šiuo metu jų turimi 37,06 proc. akcijų rinkoje vertinami apie 440 mln. litų.
Eltos korespondentė Virginija Vervečkaitė
