Nubaustas du kartus, o į ką kreiptis – neaišku
Prisimindamas tą nelemtą kelionę, Rytis pasakoja, kad važiuojantį Italijos greitkeliu jį sustabdė policijos pareigūnai ir skyrė keliasdešimt eurų baudą. Piniginę lietuvis patuštino vietoje, gavo kvitą ir ramus grįžo į gimtinę. Vis dėlto nuotykių kupiną vasaros kelionę prieš kurį laiką teko prisiminti.
Tikrindamas pašto dėžutę, joje rado laišką, kad Italijos policijos pareigūnai šiauliečiui paskyrė dar beveik 300 eurų baudą už anksčiau minėtą prasižengimą. Lyg to dar būtų maža, pranešime nurodyta – atsiskaityti su Italijos teisėsauga vaikinas privalo per 3 dienas. To nepadarius, bauda auga iki 400 eurų, o uždelsus 60 dienų – 600 eurų.
Užsienyje kelių eismo taisykles (KET) pažeidęs vaikinas įsitikinęs, kad jau vietoje atsiskaitė už padarytą prasižengimą, todėl su jam paskirta bauda nėra linkęs sutikti. Svarsto, gal būtų galima bandyti įrodyti savo tiesą, aiškintis, ar neįsivėlė kokia klaida, o gal jis vietoje sumokėjo tik dalį baudos, gal yra dar koks nors logiškas paaiškinimas… Nurodytu adresu vaikinas išsiuntė laišką ir išdėstė savo dvejones, bet negavęs jokio atsakymo po trijų pakartotinų siuntimų, prisipažįsta – delsti sumokėti bijo, nes jam paskirta bauda gali padvigubėti. Vyras sako nesuprantantis ir to, kodėl visi atsiųsti baudos dokumentai buvo italų kalba. Tik paaiškinimas, kaip sumokėti baudą, buvo ir anglų kalba.
Padėti gali tik tas, kuris ir nubaudė
Patarti, ar skubėti mokėti, ar bandyti įrodyti savo tiesą, negali ir Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai. Rytis Vosylius, Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, sako, kad pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančią direktyvą, aiškinantis situacijas dėl KET pažeidimo užsienyje, bendravimas vyksta tik tarp institucijos, skiriančios baudą, ir žmogaus, padariusio prasižengimą. Lietuvos policija tokiose situacijose tarpininko vaidmens neatlieka.
„Asmuo, gavęs laišką iš kitos valstybės apie padarytą KET pažeidimą ar paskirtą baudą, turėtų bendrauti ir visus klausimus spręsti su pažeidimą tiriančia užsienio valstybės institucija (kontaktai paprastai turi būti nurodyti pačiame pranešime). Pagalbą dėl tam tikrų neaiškumų gali suteikti ir atitinkamoje valstybėje esančios Lietuvos konsulinės įstaigos“, – pataria R. Vosylius.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovai taip pat sako, kad dėl KET pažeidimų, padarytų kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvos piliečiai turi kreiptis į tos šalies policiją. „Konsuliniai pareigūnai nėra įgalioti teikti pagalbos tokiais atvejais“, – priduria Ministerijos atstovai.
Ką daryti, jei užsienio pareigūnai į laiškus neatsako arba pats nemoki užsienio kalbos ir neturi galimybės aiškintis situacijos telefonu, negalėjo patarti nė vienas specialistas.
Vyksta bendradarbiavimas nustatant prasižengusį
Bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių institucijų vyksta tik nustatant prasižengusį asmenį, kai jis, tarkim, buvo užfiksuotas radaru viršijantis leistiną greitį. R. Vosylius sako, kad dar 2011 m. spalio mėn. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus.
„Vadovaujantis šia direktyva, valstybių narių institucijos, tiriančios KET pažeidimų bylas, turi galimybę gauti kitoje valstybėje narėje, nei buvo padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, registruotos transporto priemonės savininko ar valdytojo duomenis ir informuoti jį apie padarytą pažeidimą bei numatomą paskirti ar paskirtą baudą“, – teigia R. Vosylius.
Aiškėja, kad valstybės susitarė, kaip nubausti pažeidėjus, bet nesukūrė sistemos, kaip žmonėms apsiginti. Taigi besijaučiantys neteisingai apkaltinti kitų šalių pareigūnų, paliekami likimo valiai – jiems padėti niekas neskuba nei savoje, nei svečioje šalyje.
Bandyti įrodyti savo tiesą – kiekvieno piliečio teisė
Atsakydamas į klausimą, ar verta žmogui bandyti įrodyti savo tiesą, jei tuo metu, kai jis tai daro, auga jam paskirtos baudos dydis, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas primena kiekvieno Europos Sąjungos piliečio teisę. Pasak R. Vosyliaus, tiek atitinkamos valstybės gyventojui, tiek užsieniečiui yra suteikiamos vienodos teisės ginčyti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą skirti baudą.
„Sprendimo apskundimo, skundo nagrinėjimo procedūra vyksta pagal valstybės, paskyrusios baudą, teisę, todėl, kaip minėta, asmuo turi bendrauti su šios valstybės institucijomis“, – teigia komisaras.
Priverstinio išieškojimo klausimas gana komplikuotas
Žinoma, bendrauti su svetimos šalies valstybinėmis institucijomis nėra taip paprasta, nes dažniausiai koją pakiša tiek kalbos barjeras, tiek nesigaudymas kitos šalies įstatyminėje bazėje. Tad Rytis svarsto, kokiu būdu iš jo būtų išieškota Italijos pareigūnų paskirta bauda, jeigu jis gautą pranešimą tiesiog ignoruotų.
Komentuodami tokią situaciją, Lietuvos pareigūnai pripažįsta, kad ES vienoda baudų už pažeidimus išieškojimo tvarka – dar tik ateities planuose. Nors vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva šalys narės gana lengvai keičiasi informacija apie prasižengusį asmenį, ši direktyva nesprendžia priverstinio paskirtų baudų išieškojimo klausimo.
„Užsienyje gyvenančiam asmeniui nesumokėjus paskirtos baudos, policijos įstaigos, spręsdamos priverstinio išieškojimo klausimą, tarpusavyje nebendradarbiauja (išskyrus atvejus, kai yra pasirašytos dvišalės ar daugiašalės tarpvalstybinės sutartys)“, – sako R. Vosylius.
Todėl, pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovo, mažai tikėtina, kad į šiauliečio namus vieną dieną pasibels antstoliai ir pareikalaus susimokėti Italijos pareigūnų paskirtą baudą.
Galimybės naudotis paliktomis spragomis
Panašiai kalba ir Lietuvos antstolių rūmų ekspertė-teisės konsultantė Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė. Ji sako, kad norint iš skolininko per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, žmogus turi gyventi toje šalyje, kur jam buvo paskirta bauda.
„Pavyzdžiui, norint Lietuvoje iš užsieniečio per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, vienas iš kriterijų yra tas, kad toks žmogus privalo arba čia gyventi, arba turėti turto, arba čia dirbti. Jeigu užsienietis tik pravažiavo pro Lietuvą ir joje jam buvo paskirta bauda, jis nieko bendro su ta šalimi nebeturi, išskyrus tą baudą. Kitaip tariant, Lietuvoje iš tokio žmogaus priverstinis išieškojimas negali būti vykdomas“, – teigia J. Bakšytė-Lozorkevičienė.
Ekspertės teigimu, panašiai yra ir su kitomis ES šalimis. Todėl iš šiauliečio Ryčio, gavusio baudą Italijoje, priverstinis išieškojimas galėtų vykti tik pačioje Lietuvoje, kada procesus pradėtų šios šalies antstoliai, gavę Italijos pareigūnų vykdomąjį raštą.
„Taip, tai galėtų būti, bet tam reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas tarp abiejų šalių. Mūsų žiniomis, kol kas jo būtent šioje srityje dar nėra“, – teigia J. Bakšytė-Lozorkevičienė. Kitaip tariant, šiuo metu situacija aiški – jei lietuvis į Italiją daugiau nekels kojos, baudos gali ir išvengti. Užtenka pasinaudoti šioje srityje paliktomis tarptautinio bendradarbiavimo spragomis.
Užsieniečiams – prevencinės priemonės
Ta pati problema, paranki vienaip ar kitaip prasižengusiems, aktuali visai ES, tad kiekviena valstybė pasirenka savarankiškus metodus, kaip visa tai spręsti. Pasak R. Vosyliaus, Lietuvoje policijos pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, kurių metu tikrinama, ar užsienyje registruota transporto priemonė nėra užfiksuota automatinėmis greičio matavimo priemonėmis. Panašiai elgiasi ir kitų šalių pareigūnai.
„Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, o padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė vairuoti, iki bylos nagrinėjimo sulaikomas vairuotojo pažymėjimas. Be to, trečiųjų šalių piliečiams, nesumokėjusiems paskirtos baudos, yra ribojamas vizos išdavimas“, – sako komisaras.
Lietuvoje didžiausi kelių gaideliai užsieniečiai – lenkai
Šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnyboje gaunami duomenys apie registruotų transporto priemonių savininkus ir valdytojus iš Lenkijos, Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Bulgarijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos. Pasak policijos atstovų, didžiąją dalį pažeidimų, kurie užfiksuojami greičio matavimo prietaisais, sudaro Lenkijos vairuotojai.
„Transporto priemonių savininkams siunčiami pranešimai pažeidėjo gimtąja kalba su pasiūlymu susimokėti atitinkamą baudą. Apie 60 proc. užsienio vairuotojų, kuriems siunčiami pranešimai, paskirtas baudas sumoka“, – teigia R. Vosylius.