Spalio 7 dieną T. Mudrijenko ir jos 60-metis partneris Anatolijus Orechovas buvo pagrobti iš savo kiemo miestelyje, kuris Rusijos pajėgų buvo okupuotas dar pirmosiomis Rusijos karo prieš Ukrainą valandomis. Vietiniai gyventojai T. Mudrijenko seseriai dvynei Natalijai Čornai pasakojo, kad porą pagrobė buvę Ukrainos policijos pareigūnai, dabar bendradarbiaujantys su okupantais iš Rusijos.
N. Čorna, kuri pirmuosius kelis okupacijos mėnesius praleido su savo seserimi Skadovske, bet paskui grįžo į jų gimtąjį Dniprą, kontroliuojamą Ukrainos, apie šį išpuolį sužinojo uždaroje Skadovsko gyventojų grupėje socialiniame tinkle.
„Aš gavau pakvietimą į šią uždarą grupę, – N. Čorna pasakojo Radio Free Europe/Radio Liberty projekto „News of Azov“ žurnalistams. – Joje yra tik tie žmonės, kurie pasitiki vienas kitu. Jie rašė, kad mūsų Tania buvo išvežta.“
Po savaitės kažkas grupėje pasidalino T. Mudrijenko palaikų nuotrauka su teismo medicinos eksperto ataskaitos kopija. Joje pateikiama mirties priežastis yra „uždusimas“.
Vėliau grupės nariai rašė, kad T. Mudrijenko buvo pakarta. Vienas grupės narys dalinosi, kad moterį „priešais teismo rūmus pakorė rusų kolaborantai iš policijos, nes ji sakė, kad „Skadovskas yra Ukraina.“
Dėl besitęsiančių kovų ir kitų aplinkybių Rusijos užimtose teritorijose, Radio Free Europe/Radio LIberty žurnalistai negalėjo nepriklausomai patvirtinti šios informacijos.
Vėliau N. Čorna gavo papildomos informacijos.
„Vieną vakarą man paskambino viena mergina ir pasakė, kad jie ją pakorė, – pasakojo N. Čorna. – Ji sakė: „Turėtum žinoti, kad jie kažkuo ją apsvaigino, įpylė kažko į jos burną ir pakorė ją priešais teismo rūmus.“
Moteris taip pat paliudijo, kad žiauriai sumuštas A. Orechovas buvo paleistas, jam buvo leista palaidoti T. Mudrijenko. N. Čorna teigia nesugebėjusi susisiekti su A. Orechovu, o nė vienas iš jos šaltinių Skadovske nežino, kur jis yra.
Pasak moters, miestelio gyventojai yra įbauginti.
„Jie visi labai bijo, – sakė N. Čorna. – Ten buvo nužudyti keturi jauni vyrai. Tai man pasakojo Tania. Žmonės kalba, kad ten yra kažkokia struktūra ir kad darbininkai matė, kaip kažką ten laidojo... Nemanau, kad jie užkasė tik šiukšles... Bet kas ten buvo užkasta sužinosime tik po išlaisvinimo.“
Nors Rusija neigia kaltinimus, kad jos pajėgos Ukrainoje taikosi į civilius gyventojus ir vykdo karo nusikaltimus, aptinkama vis daugiau rusų įvykdytų žiaurumų įrodymų tiek teritorijose, kurias jie vis dar kontroliuoja, tiek vietovėse iš kurių jie buvo išstumti.
Spalio 14 dieną paskelbtame „Telegram“ įraše Ukrainos saugumo agentūra SBU teigė Chersono regione, kur yra ir Skadovskas, „nustačiusi vietos gyventojų nužudymo ir kankinimo atvejų, įvykdytų per laikiną okupaciją.“
T. Mudrijenko atvejį užfiksavo „Media Initiative for Human Rights“ – Ukrainos nevyriausybinė organizacija, kuri žurnalistinėmis priemonėmis ir remdamasi aktyvistais stengiasi atskleisti Rusijos pajėgų ir jų kolaborantų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje.
„Anatolijus kurį laiką buvo nelaisvėje, tada, spalio 18 dieną, jis buvo paleistas ir jam buvo leista palaidoti savo žmoną, – kalbėdama apie T. Mudrijenko partnerį, A. Orechovą, teigė „Media Initiative for Human Rights“ žurnalistė ir analitikė Anastasija Panteljejeva. – Nėra žinoma, kas nutiko po to. Labai dažnai tokie žmonės yra paleidžiami į laisvę, bet jiems nėra leidžiama išvykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas. Tokie žmonės yra nuolatiniame pavojuje būti pagrobti dar kartą. Yra žinoma apie atvejus Chersono regione, kai tas pats žmogus būna pagrobiamas du ar tris kartus“.
A. Panteljejeva pridūrė, kad T. Mudrijenko atvejis yra pirmasis Chersono regione, kai rusų kolaborantai pakorė auką. Tačiau ji teigė, kad tokių incidentų gali atsirasti ir daugiau.
„Mūsų pagrindinė užduotis yra juos užfiksuoti, – sakė žurnalistė. – Vėliau, kai šios teritorijos bus išlaisvintos, mes tikimės, kad galėsime juos ištirti išsamiau. Taigi mūsų pagrindinė užduotis yra kaupti informaciją apie šiuos nusikaltimus ir vėliau perduoti šias bylas teisėsaugos institucijoms“.
