Jos muzika ir dainų tekstai suminkština net ir rūsčiausiai nusiteikusio pareigūno širdį. Taip nutinka, kai dvidešimtmetė šiaulietė Kamilė Mileškaitė bulvare užgroja geltona gitara. Skambant gitaros garsams ir jos autorinėms dainoms kažkur skubėję praeiviai net prisėda šalia.
Mokyklos sales keitė miesto šventės....
Gimė su gitara rankose. Taip greičiausiai pasakytų gerai K. Mileškaitę pažįstantys žmonės. Iš sesės ir brolio groti gitara išmokusi, vėliau konservatorijoje studijavusi šiaulietė niekada jos iš rankų daugiau ir nepaleido. O prieš ketverius metus K. Mileškaitė susidomėjo ir gatvės muzika. Šiuo metu pati kuria ir dainų tekstus.
„Norėjosi kažką išbandyti naujo", - sako pati K. Mileškaitė, koncertuoti pradėjusi dar mokyklos renginiuose. Vėliau mokyklos sales keitė platesnės auditorijos – miesto šventės, bardų ir kiti festivaliai.
Šiaulių bulvare konkurencijos nejaučia
Šiaulių bulvaro niekada neprimirštanti mergina sako čia nejaučianti konkurencijos. Jos pačios žiniomis, iš visų miesto gatvėse grojančių muzikantų ji tai daro ilgiausiai. K. Mileškaitė gatvės muzikanto dalios lengva nepavadintų.
„Aplinkinių reakcija labai įvairi. Keista, kai kultūringi žmonės pradeda keiktis ar bambėti. Bet mes neimame į širdį, nes teigiamų reakcijų visada yra daugiau. Gera, kai žmonės stabteli, klausosi, prisėda ir pradeda dainuoti kartu", - džiugias akimirkas iš muzikavimo gatvėse prisimena gatvės muzikantė.
Gerai nusiteikę praeiviai – gerų emocijų užtaisas
Praeivių reakcijos kartais tampa ir geru nuotaikos užtaisu – gatvės muzikantas groja ne tik sau. Tad kaip kiekviena pikta žmonių replika nugula kažkur giliai širdin, atitinkamai veikia ir geras žodis. Žinoma, kitaip.
„Groti gatvėse - vienas malonumas, nebent emociškai pavargsti nuo nepatenkintų praeivių. Nuotaiką visada kelia besidžiaugiantys ir besišypsantys žmonės", - sako K. Mileškaitė. Ji stengiasi niekada nepykti ant piktai nusiteikusių žmonių. O jų būna visokių.
Į taktą linguoja net pareigūnai
Kartais piktai nusiteikę praeiviai gatvės muzikantus ne tik apsvaido piktais žodžiais, pravardžiuoja, bet ir pasistengia, kad muzikantai būtų išvaikyti. Tik ne visada pikčiurnoms pavyksta pasiekti savo tikslą: iškviesti pareigūnai ima ir pamiršta ko atėję – išgirdę gitara grojančią ir dainuojančią patrauklią gatvės muzikantę policininkai pradeda linguoti į taktą. Taip ir suminkštėja net akmeninė pareigūno širdis...
Kiek bebūtų pikčiurnų ir paniurėlių, K. Mileškaitės nuomone, visada daugiau atsiras supratingų, pozityviai nusiteikusių žmonių, kurie į gatvės muzikanto dainas atsakys plačia šypsena ar net pinigais.
Uždarbio neatskleidžia dėl galimos konkurencijos
Nors gatvės muzikantė miesto bulvare groja ne dėl pinigų – praeivių sumestos monetos būna vienas iš geriausių įvertinimų.
„Labai džiaugiuosi, kad darydama tai, kas man patinka, dar galiu užsidirbti. Ypač šiuo nelabai darbingu laikotarpiu. Koks yra uždarbis, pasakyti negaliu, nes tuomet užsiimti gatvės muzika atsiras daug norinčiųjų ir tada tikriausiai jau pajusčiau konkurenciją", - konkretaus uždarbio neatskleidžia K. Mileškaitė. Mergina į bulvarą užsuka ne viena – dažniausiai į pagalbą pasitelkia drauges, kurios kalbina praeivius.
Gatvės muzikantų paniurėliais nepavadinsi. K. Mileškaitė taip galėtų pasakyti ne tik apie save, bet ir apie visus gatvėse grojančius savo pažįstamus. Jie geranoriški ir nuoširdūs žmonės.
Asta VOLKOVAITĖ
