Apie tai laidoje „Žinių radijas“ kalbėjo Lietuvos turizmo rūmų vadovė Lina Nosevič.
Lietuvoje vis labiau populiarėja gastronominis turizmas. Kaip atsirado poreikis atsigręžti į šalies gastronominį paveldą ir sukurti gastronominį žemėlapį, ir ar šią iniciatyvą reikėtų vertinti kaip ilgalaikę turizmo plėtros strategiją, galinčią pritraukti daugiau turistų į Lietuvą?
Lina Nosevič: Lietuviai jau ne vieną dešimtmetį mėgsta skanų maistą. Kalbant apie svetingumą, vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad svečias būtų svetingai priimtas ir skaniai pavalgytų.
Gastronomijos stiprėjimo užuomazgos prasidėjo tada, kai pradėjome daugiau dėmesio skirti šiai sričiai. Stiprėjo specialistus ruošiančios mokyklos, atsirado daugiau restoranų. Gastronominis turizmas neatsirado per vieną dieną, tai buvo nuoseklus, žingsnis po žingsnio vykęs procesas.
Vienas didžiausių pasiekimų yra tai, kad Lietuva pateko į „Michelin“, „Gault&Millau“ ir „Falstaff“ apdovanojimų žemėlapius. Tai mūsų virėjų, virtuvės ir visos gastronomijos bendruomenės indėlis. Kelias nebuvo lengvas, tačiau Lietuva visada turėjo kuo pasigirti, tik galbūt ne visada mokėjome apie tai kalbėti.
Šie įvertinimai prisidėjo prie gastronominio turizmo proveržio. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva šiandien yra tarp lyderių Europoje, tačiau šiam rezultatui pasiekti prireikė laiko. Prie gastronomijos plėtros prisidėjo „Keliauk Lietuvoje“, Restoranų ir viešbučių asociacija, o dabar šią kryptį aktyviai palaiko Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei kitos bendruomenės. Lietuva visada turėjo ką pasiūlyti tiek savo istorinį paveldą, tiek stiprią ir augančią virėjų kartą, kuri pelno apdovanojimus tarptautiniuose renginiuose.
Lina Nosevič: Manau, kad tai tikrai ilgalaikė strategija. Turime savo autentiškumą ir paveldą. Jeigu sugebėsime įtraukti inovacijas ir skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, apjungti skirtingus sektorius, tai prisidės prie didesnio regionų įsitraukimo, turistų pritraukimo iš užsienio ir paslaugų eksporto.
Tai svarbu ir vietiniams žmonėms, kurie keliauja, aplanko regionus bei kitus miestus ir išbando įvairias pramogas, įskaitant maitinimą ir gastronominį turizmą. Šią kryptį reikia vertinti strategiškai, kaip vieną iš didelį potencialą turinčių turizmo sričių. Lietuva taip pat yra populiari sveikatinimo ir gastronominio turizmo srityse, sparčiai auga konferencinis turizmas. Visos šios turizmo rūšys neįsivaizduojamos be svetingumo ir gardaus maisto.
Žvelgiant ne tik į Lietuvos, bet ir į Europos kontekstą, ar galima teigti, kad maistas turistui tampa vienu svarbiausių veiksnių, galinčių nulemti jo sprendimą aplankyti kitą šalį?
Lina Nosevič: Manau, kad tai rodo ir apklausos. Keliautojui svarbu ne tik pamatyti nuostabius vaizdus, senamiesčius ar aplankyti įvairias vietas, bet ir paragauti vietinio maisto. Svarbu, kaip žmogus užkandžiauja viešbutyje ar ryte užsuka į nedidelę gastronominę kavinę. Taip pat svarbu, kaip jį pasitinka miestelio kavinės, bistro ar restoranėlio šeimininkas ir aptarnaujantis personalas.
Mes tikrai turime kuo pasigirti, tačiau lietuviai yra labai kuklūs ir ne visada moka apie tai kalbėti. Todėl džiaugiamės, kad atsiranda gastronominiai renginiai ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuota gastronominio turizmo strategija.
Tai nėra vienadienis reiškinys ar trumpalaikis susidomėjimas. Tai ilgalaikis procesas, prie kurio prisideda restoranų savininkai, bendruomenės ir asociacijos. Visa ši bendruomenė mato ilgalaikę perspektyvą ir galimybę per gastronominį turizmą pritraukti daugiau svečių į Lietuvą.
Gastronomijos renginiai Lietuvoje
Šių metų Šaltibarščių festivalis parodė, kad maistas gali tapti itin dideliu traukos tašku. Buvo skelbiama, kad festivalio metu Vilniuje apgyvendinimo vietų užimtumas siekė 100 procentų. Ką tai parodo?
Lina Nosevič: Noriu pasveikinti Vilnių. Tai nėra pirmasis festivalis, jis jau tapo tęstiniu renginiu. Buvo galima matyti, kad įsitraukė ne tik restoranai, bet ir bendruomenės, viešbučiai bei kitos maitinimo įstaigos, buvo apjungtos įvairios veiklos.
Tai svarbu ir vietiniam turistui, nes atvykęs jis gali susipažinti su visa programa – nuo suvenyrų iki pietų meniu, renginio apipavidalinimo ir kitų veiklų. Vilnius sulaukė rekordinio turistų skaičiaus tiek vietinių, tiek atvykstančių iš užsienio. Gegužės paskutinį savaitgalį mieste buvo itin didelis apgyvendinimo vietų užimtumas. Tai rodo, kad rinkodara ir kryptingas festivalio populiarinimas davė puikų rezultatą.
Reikia daugiau tokių renginių ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir kurortuose bei mažesniuose miesteliuose. Tai padėtų mažinti sezoniškumą, pritraukti papildomų turistų, prisidėti prie miestų biudžetų ir didinti bendrąjį vidaus produktą.
Gastronominis turizmas yra viena iš perspektyvių turizmo rūšių, turinti didelį potencialą. Tam reikia aiškaus politinio palaikymo ir aktyvaus restoranų, maitinimo įstaigų bei viešbučių įsitraukimo. Dar kartą noriu pasveikinti Vilnių su puikiu projektu ir tikėtis, kad jis bus tęsiamas kiekvienais metais.
Lietuvos ambicijos tapti gastronomijos meka
Gastronominio žemėlapio kontekste nuskambėjo ambicingas tikslas, kad Lietuva per dešimt metų galėtų tapti gastronomijos meka. Kiek šis tikslas yra realus ir pagrįstas, ypač atsižvelgiant į kitų Baltijos šalių konkurenciją ir kaimynystėje esančią didelę Lenkijos rinką?
Lina Nosevič: Šį tikslą lemia keli svarbūs dalykai. Pirmiausia, ateityje turime užtikrinti palankias apmokestinimo sąlygas. Kai kuriose šalyse maitinimo paslaugoms netaikomas 21 procento PVM tarifas arba jis yra mažesnis. Mažesnis PVM Lietuvoje galėtų prisidėti prie didesnio paslaugų prieinamumo.
Antras svarbus dalykas – išlaikyti savo virėjus ir gastronomijos bendruomenę. Didelė dalis specialistų yra grįžę iš užsienio šalių, todėl svarbu, kad jie tikėtų Lietuvos gastronominio turizmo idėja ir ją palaikytų.
Taip pat reikia išlaikyti kvalifikaciją ir sudaryti sąlygas jaunimui likti Lietuvoje. Mūsų jaunieji virėjai yra gabūs, užsienyje įgyja patirties ir grįžta į Lietuvą. Ne vienas restoranas jau tęsia šią tendenciją – jo kūrėjai yra jauni virėjai.
Trečias svarbus dalykas – gastronominis švietimas ir edukacija. Turime tęsti gastronomijos simpoziumus, konferencijas ir kitus renginius. Šiai sričiai reikalingas ne tik politinis, bet ir bendruomenės palaikymas. Žinoma, Europoje bus sunku konkuruoti su šalimis, turinčiomis gilias gastronominio turizmo tradicijas, pavyzdžiui, Prancūzija. Tačiau Lietuva yra autentiška. Ji turi natūralumą, vietinius ūkius, puikius virėjus, išskirtines vietas ir įdomias koncepcijas.
Manau, kad mūsų potencialas ir siekis tapti gastronomijos meka yra reali siekiamybė. Kartu tai prisidėtų prie šalies populiarinimo ir jaunesnio turistų segmento pritraukimo į Lietuvą. Lietuvoje žmonės keliauja į įvairius miestus, pavyzdžiui, Anykščius ar Kėdainius, ne tik dėl kultūrinio paveldo, bet ir norėdami išbandyti gastronomines naujienas.
Renginių turime tikrai nemažai: gastronomijos savaites, Šaltibarščių festivalį ir baltąsias vakarienes, kurios taip pat atkeliavo iš įvairių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos. Svarbiausia – kryptingas požiūris, visų bendradarbiavimas ir gebėjimas neprarasti užsidegimo.
Visą žinių radijo laidą galite rasti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
