Po įrašu apie Lietuvoje pastebėtą mešką, gyventojai neslėpė pasipiktinimo – svarstė, ką veikia aplinkosaugininkai.
„Toks jausmas, kad tik filmuose egzistuoja strėlytės su migdomaisiais. Tai briedis, tai meška, kol nepartrenks kas, tol visoms „gamtosaugoms“ nusispjaut...“, – socialiniuose tinkluose rašė viena moteris.
„Kur tie gamtosaugininkai, matyt labai užsiėmę mašinų tikrinimų? Galėtų kelis medžiotojus pasikviesti į pagalbą, kad su migdomaisiais pasiruošę būtų ir reaguotu visi susitelkę į žmonių vaizdo įrašus, pakeltų kelis dronus Ir meškutę grąžintu į mišką. Bet ne, meška visą dieną blaškosi po miestą, jiems dzin, na, kol nelaimė kokia nutiks, tada pradės ten savo pezalus šnekėti, kaip jie sunkiai gaudė, bet nepavyko“, – antrino vyras.
Visgi gamtininko A. Gaidamavičiaus teigimu, Vilniaus meškos situacijos suvaldymą apsunkino tai, kad įvykis buvo neeilinis. Todėl ir deramai pasiruošta jam nebuvo.
„Dėl to, matyt, ir nebuvo net svarstomi tokie variantai ir nepasiruošta tam, nes visą laiką vyravo įsitikinimas, kad stambieji plėšrūnai – vilkai, meškos, lūšys, labai vengia gyvenamųjų teritorijų ir kontakto su žmonėmis. Ir dėl to tokia tikimybė iš tikrųjų labai maža, bet šiuo atveju pasirodė, kad yra kitaip“, – komentavo Labanoro vilku vadinamas gamtininkas.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad plėšrūnas buvo pastebėtas savaitgalį, todėl, jo teigimu, atsakingos institucijos tiesiog neturėjo pakankamai pajėgumų operatyviai reaguoti.
O tai, pasak Labanoro vilko parodo, kad aplinkosaugai ir Aplinkos apsaugos departamentui būtina skirti daugiau išteklių, kad ši institucija galėtų veikti efektyviai visą parą, nepriklausomai nuo savaitės dienos.
„Ir dabar jis (Aplinkos apsaugos departamentas – aut. past.) dirba visą parą, bet, aš manau, kad tų resursų neužtenka, nes pati aplinkos apsaugos kontrolė išgyvena ne pačius geriausius laikus – ir finansavimo stoka, ir maži atlyginimai, ir labai nepopuliarus darbas dėl to, kad jis yra pavojingas“, – kalbėjo A. Gaidamavičius.
Tiesa, nors šį kartą valdžios institucijos sulaukė nemažai kritikos dėl to, kaip buvo sprendžiama ši situacija, gamtininko manymu, pasikartojus tokiam įvykiui, ji būtų išspręsta geriau.
„Dabar, manau, institucijos bus pasiruošusios ir tikrai nebus svarstoma ar reikia ją nušauti, sumedžioti ar panašiai, nes šiais laikais tikrai yra visos galimybės gyvūną užmigdyti, perkelti, uždėti antkaklį, kad būtų sekamas jo judėjimas“, – tvirtino Labanoro vilkas.
Be to, gamtininkas pastebėjo, kad sostinėje klaidžiojusi meška yra jauno amžiaus, tad tai irgi galėjo nulemti tokį neįprastą įvykį.
„Kiek skaičiau, vertinama, kad jai yra apie porą metų. Tai reiškia, kad ji yra ką tik atsiskyrusi nuo motinos, kadangi motina jauniklius vedžioja apie dvejus metus ir patys žvėrys dar yra nepatyrę, jie nežino, kokios grėsmės laukti iš žmonių ir galbūt drąsiau elgiasi“, – aiškino A. Gaidamavičius.
Pažymėjo pagrindinę meškų skaičiaus augimo Lietuvoje priežastį
Visgi, pasak A. Gaidamavičiaus, tokių atvejų, kai gyventojai susiduria su meškomis, ateityje gali daugėti. Jis atkreipė dėmesį, kad prie to galėjo prisidėti ir tvora pasienyje su Baltarusija, kuri, tikėtina, pakeitė laukinių gyvūnų migracijos kelius.
Gamtininko teigimu, ir anksčiau meškos, dėl didelės savo gyvenamosios teritorijos, ateidavo iš Baltarusijos į Lietuvą, tačiau vėliau sugrįždavo atgal į Baltarusiją. Visgi atsiradus tvorai tarp valstybių sienų, tokios galimybės šiems plėšrūnams paprasčiausiai nebeliko.
„Kai 2022 m. pastatė tvorą, atsirado barjeras ir tos meškos, kurios tuo metu buvo Lietuvos teritorijoje, nebegalėjo išeiti ir pradėjo blaškytis po visą Lietuvą. Tuo metu galbūt buvo ir vaikingų patelių, kurios Lietuvoje atsivedė jauniklius arba su jais atėjo, o tie jaunikliai paaugo.
Dabar kaip tik 2025 m., tai manau, kad ta jauna meška yra iš tų, kurios arba gimė Lietuvoje, arba atėjo būdama dar labai maža su motina. Tai čia atsakymas, iš kur tų meškų Lietuvoje padaugėjo, nes jos tiesiog negali išeiti“, – teoriją kėlė gamtininkas.
Todėl, pasak pašnekovo, ateityje reikėtų apsvarstyti galimybę dalį tvoros tarp Baltarusijos ir Lietuvos išardyti tam, kad gyvūnai galėtų lengviau keliauti pagrindiniais migracijos keliais.
„Jos (meškos – aut. past.) nebūtų įkalintos Lietuvoje ir migraciją galėtų vykti tarp šalių, kaip buvo anksčiau, o tuos tarpus (tvoroje – aut. past.) kaip nors stipriau dėl migrantų patruliuotų pasieniečiai“, – galimą sprendimo būdą pateikė gamtininkas.
Sąlygos gyventi Lietuvoje sudėtingos
A. Gaidamavičius pažymi, kad šiuo metu sąlygos gyventi Lietuvoje meškoms yra nepalankios. Todėl tam, kad šie gyvūnai mūsų šalyje galėtų deramai gyventi, gamtininko teigimu, būtina padaryti tam tikrus namų darbus.
„Reikia išplėsti žymiai didesnes ramybės oazes, padaryti žymiai didesnius rezervatus, kuriuose žmonės nevaikščiotų ir galėtų ten meškos ramiai gyventi, veistis ir žiemoti. Tačiau dabar mūsų saugomos teritorijos, ypač regioniniai parkai, kaip Labanoro regioninis parkas, yra virtę pramogų parkais.
Yra daugybė lankytojų (...). Keliamas labai didelis triukšmas, dabar labai didelė problema yra su nedrausmingais keturratininkais, kurie visose saugomose teritorijose ieško gražių vietų, praktiškai važinėja per rezervatus, draustinius“, – aiškino Labanoro vilkas.
Dėl šių priežasčių gyvūnai, pasak gamtininko, pradeda blaškytis, o tai galiausiai gali privesti ir prie tokių incidentų, kaip kilusio šį savaitgalį.
„Aš galvoju, kad į Vilnių atsidūrusi meška buvo tiesiog išvaryta visų keturratininkų ir motociklistų iš Labanoro girios“, – dalinosi A. Gaidamavičius.
Pašnekovas pažymi, kad meškoms taip pat privalėtų būti sukurta teisinė reglamentacija, kuri užtikrintų lokių apsaugą gamtoje. Be to, reikėtų pasirūpinti ir žmonėmis.
„Taip pat (reikia – aut. past.) paruošti kompensacinį mechanizmą, ypač bitininkams, kurie kuo toliau, tuo labiau kenčia nuo meškų, kadangi jos labai ardo avilius. Reiškia, reikia jiems kokių nors kompensacijų, kad būtų tvoros įrengiamos bitinuose ir panašiai“, – akcentavo A. Gaidamavičius.
Ragino nedelsiant imtis veiksmų
Sekmadienį, po pranešimų apie pastebėtą mešką sostinės judrioje gatvėje, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ragino Aplinkos apsaugos departamentą (AAP) nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti visuomenės saugumą.
„Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ragina Aplinkos apsaugos departamentą ir Laukinių gyvūnų globos centrą nedelsiant imtis veiksmų! Savaitgalis nėra poilsio metas, kai kalbame apie visuomenės saugumą ir gyvūnų gerovę!
Miesto teritorijoje klajojanti meška – tai ne išsigandęs briedis, o pavojingas plėšrūnas. Antra para besiblaškantis, išsekęs ir patiriantis milžinišką stresą gyvūnas, ko gero, išgyvena didžiausią savo gyvenimo košmarą. Deja, nei medžiotojai, nei paprasti piliečiai, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, neturi jokių teisių ar galimybių padėti pasiklydusiam gyvūnui mieste, neturi teisės jo ieškoti ir netgi auto įvykio mieste metu nutraukti gyvūno kančių, todėl dažnu atveju visuomenei, netgi vaikams tenka matyti sužeistas kančias patiriančias stirnas, briedžius ir kitus gyvūnus!
Raginame AAD nedelsiant imtis veiksmų: kuo greičiau kelti dronus ir surasti mešką, esant būtinybei ją užmigdyti, įvertinti jos būklę ir sveikatingumą, bei esant tinkamai gyvūno būklei grąžinti į jai būdingą gamtinę teritoriją!
Yra didelė tikimybė, kad gyvūnas vis dar blaškosi mieste, patiria didžiulį stresą, yra išsekęs ir kelia grėsmę visuomenei, kai tuo tarpu sostinės Vingio ir Verkių parkuose poilsiauja žmonės, tad kiekviena minutė kelia vis didesnę grėsmę! Tokios būklės meška gali būti pavojinga ir tai jau nebe ,,įdomi” naujiena, o rimta problema!
Jeigu tarnybos neturi termo dronų, medžiotojai yra pasiruošę padėti!“, – rašė draugija.
Institucijos: „Situacija nėra paprasta“
Po tylos ir visuomenės pasipiktinimo, pirmadienį prabilo ir institucijos, pripažindamos, kad tinkamai nekomunikavo apie veiksmus, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti visuomenės ir gyvūno saugumą.
„Visą laiką (…) gyvūnas buvo stebimas, reaguojama į visą pasirodžiusią informaciją (…). Sakykime, ta situacija buvo žinoma, tačiau ką galime pripažinti – trūko komunikacijos iš mūsų institucijų pusės. Šitą dalyką būtinai turėsime pasitaisyti, peržiūrėti“, – pirmadienį žurnalistams sakė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.
„Tačiau situacija nėra paprasta – užmigdyti rudąjį lokį natūralioje gamtoje yra iššūkis net patiems rimčiausiems specialistams, tai iš tikrųjų darbai dar tiktai laukia“, – pridūrė jis.
Dėl šio įvykio Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas nustatyti veikimo mechanizmą, numatantį, kaip panašiais atvejais turėtų reaguoti atitinkamos institucijos bei savivaldybės.
Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko teigimu, siekiant suvaldyti susidariusią situaciją, buvo inicijuoti veiksmai keliomis kryptimis: nuspręsta naudoti termovizorinius dronus, JUDU valdomas vaizdo stebėjimo kameras, atrinkti gyvūno paieškai tinkamus turimus dronus.
Sukritikavo ir prezidentas
Trečiadienį spaudos konferencijos metu apie Vilniuje klaidžiojusią mešką prabilo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris teigė, kad ši situacija kelia klausimų, ar šalies tarnybos yra tinkamai pasirengusios reaguoti net ir į netikėtas, nekarines grėsmes.
„Sakome, kad esame pasirengę visiems nenumatytiems atvejams, sakome, kad mūsų tarnybos reaguoja, o tuo metu paprasta lepečkoja vaikšto po Vilniaus miestą, o vieni rodo pirštais į kitus ir nesiimama veiksmų, kurie sumažintų riziką žmonėms, ypač, neduok Dieve, vaikams.
Turime pasimokyti iš tokių atvejų. Šiais laikais yra civilizuoti būdai – pavojingą gyvūną galima užmigdyti ir perkelti ten, kur jis niekam nekelia grėsmės. Klausimas – kodėl tai nebuvo padaryta? Tikiuosi, kad iš šios situacijos bus padarytos atitinkamos išvados“, – pabrėžė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
