Į Vokietiją vykstantys šiauliečiai dabar bilietus perka tik į vieną pusę. Nuo šių metų gegužės darbo rinkas atvėrus Vokietijai bei Austrijai vis daugiau bandančiųjų laimės ieškoti svečioje šalyje. Tačiau nuo to nedarbas Šiauliuose nemažėja – 90 procentų vietinių bedarbių Vokietijai netinka.
Reikia medikų ir inžinierių
„Ar atsivėrus darbo rinkoms Vokietijoje bei Austrijoje sumažėjo įregistruotų bedarbių? Galiu pasakyti, jog ryškios tendencijos tikrai nėra. Jaučiasi žmonių susidomėjimas minėtomis šalimis. Tačiau beveik 90 procentų norinčių susirasti darbą Vokietijoje arba Austrijoje neatitinka darbdavių keliamų reikalavimų. Pagrindinis dalykas – reikalinga tam tikra kvalifikacija, reikia gerai mokėti vokiečių kalbą. Skirtingai negu, tarkime, Anglijai, šioms dviems šalims netinka nemokantys kalbos pretendentai į darbo vietas. Tenykščiai darbdaviai nelinkę įdarbinti žemos kvalifikacijos ir kalbos nemokančių užsieniečių", - sako Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Karolina Kleinotaitė-Gorodničenko.
K. Kleinotaitė-Gorodničenko teigia, jog yra kvalifikuotų bedarbių, tačiau jiems barjeru tapo kalbos žinios. Arba atvirkščiai – kiti moka kalbą, tačiau neturi reikiamos kvalifikacijos. „Tai, ką galime pasiūlyti Vokietijos arba Austrijos darbo rinkai, tėra tik vienetai. Labiausiai toms šalims reikia medicinos srities bei informacinių technologijų specialistų bei inžinierių", - sako vedėja.
Bilietų atgal neperka
Šiaulių autobusų stotyje vis daugiau buriuojasi žmonių, laukiančių autobusų į Vokietiją bei Austriją.
„Jeigu kalbėsime apie perkamus bilietus į maršrutinius autobusus, vykstančius į minėtas šalis, pagyvėjimas yra. Tiesa, tas pagyvėjimas nėra milžiniškas, gal kokie 20-25 procentai. Jeigu anksčiau bilietus pirkdavo „pirmyn-atgal„, tai dabar dažniausiai bilietai perkami tik į vieną pusę...“- sako Alfonsas Zaleskis, bendrovės „Busturas" Turizmo skyriaus vedėjas.
Anot jo, daugiau keleivių, vykstančių autobusais į Rygą. Bilietai irgi perkami tik į vieną pusę... „Žmonės išskrenda iš Rygos oro transportu ir iš anksto negalvoja apie grįžimą. Žinoma, tai tik mūsų prielaidos – keleivių neklausiame. Kiek teko girdėti iš maršrutus aptarnaujančios firmos atstovų, jiems prieš šventes dargi prireikė papildomų autobusų", - sako A. Zaleskis.
Pinigai – į Lietuvą
„Kaip tik rašau disertaciją tema: „Emigracijos poveikio šalies ekonomikos augimui vertinimas". Tai yra laisvas žmogaus apsisprendimas: kur gyventi? Kur geriau ir naudingiau dirbti? Žiūrint valstybės lygiu – tai gali būti net naudinga, nes žmogus uždirba užsienyje pinigus ir dalį jų parsiunčia Lietuvoje likusiai šeimai. Lietuvos centrinio banko duomenimis, pastaraisiais metais taip Lietuvą pasiekė apie tris milijardus litų! Nemaži pinigai. Dalis jų išleidžiama vartojimui, gerinti buitines sąlygas ir pan. Galbūt kita pinigų dalis investuojama į verslą, kuriamos bendros įmonės su užsienio partneriais", - svarsto Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė Kristina Matuzevičiūtė.
Anot K. Matuzevičiūtės, blogai, kai išvyksta labai aukštos kvalifikacijos specialistai, paruošti už Lietuvos pinigus. Kita vertus, neretai jie savo darbais garsina Lietuvą būdami svetur arba grįžta dėstytojauti, įgyvendinti projektus. Taigi migracija yra toks procesas, kurį sunku vertinti vienareikšmiškai - teigiamai arba tik neigiamai.
„Šiandien mūsų valstybė turi daug visokių problemų: aukštas nedarbo lygis, socialinio draudimo problemos, lėtas ekonomikos atsigavimas ir kt. Todėl neįsivaizduoju, kokios turėtų būti priemonės, galinčios sustabdyti panašius procesus, kaip emigracija. Kiekvienas žmogus nori turėti darbą, gerai uždirbti ir būti užtikrintas dėl ateities, tarkime, gauti pensiją, leidžiančią ramiai gyventi senatvėje", sako K. Matuzevičiūtė.
Arūnas Rupšys, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas:
- Emigracija iš esmės yra neigiamas veiksnys. Mes šiai dienai išleidžiame pinigus mokydami žmones, ruošdami aukščiausios kvalifikacijos specialistus, iš kurių po to ne vienas „nusėda" užsienyje. Paimkime labai paprastą dalyką: Anglijoje gyvenantis lietuvis emigrantas neišsiregistruoja ir, grįžęs į Lietuvą, darosi operaciją. Taigi vyksta procesai, kai čia gyvenantys moka už tuos, kurie išvažiuoja... Kita vertus, ką bepadarysi. Gyvenimas yra toks.
Vokiečiai ir austrai yra mažau atviri bei ne tokie demokratiški, tarkime, kaip anglai arba airiai. Todėl nemanau, kad prasidėtų masinė lietuvių emigracija į šitas šalis.
Yra du dalykai. Pagrindinis – darbo jėgos kvalifikacija. T. y. būtina, kad kvalifikuota darbo jėga atitiktų mūsų lūkesčius – jauni žmonės turėtų būti atitinkamai paruošti. Antras – aukštas efektyvumas ir darbo našumas. Be vyriausybės, be ekonomikos skatinimo, be investicijų skatinimo šito nepasieksi. Iš savo pelnų mes ne visi galime nusipirkti naujus įrengimus ir naujas technologijas. Vadinasi bent jau kol kas šioje srityje didesnių permainų nenusimato.
Faktai
Teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus duomenimis, nedarbas Šiauliuose - 9,9 procento.
Prognozuojamas 2011 metų darbuotojų skaičius Šiaulių apskrityje – 41,6 tūkstančio (numatomas 2 proc. darbuotojų skaičiaus didėjimas).
Didžiausias darbo vietų steigimas planuojamas paslaugų ir pramonės įmonėse – 81 proc. Paslaugų sektoriuje bus įsteigtos 399 naujos darbo vietos: sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi vairuotojams, pardavėjams, pardavimo vadybininkams, virėjams, padavėjams, verslo vadybininkams, apsaugos darbuotojams.
Pramonės sektoriuje numatoma įsteigti 282 naujas darbo vietas: siuvėjams, audėjams, medienos apdirbimo mašinų operatoriams, baldžiams, medienos ruošos darbininkams.
Statybos sektoriuje 2011 metais darbdaviai planuoja įsteigti 80 naujų darbo vietų – plataus profilio statybininkams.
Anot Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Karolinos Kleinotaitės-Gorodničenko, apie 90 proc, iš norinčiųjų susirasti darbą Vokietijoje ir Austrijoje neatitinka darbdavių keliamų reikalavimų.
