Pasak jo, savivaldybė neturi priekaištų uostamiestyje dirbančioms tarnyboms ir teigė, kad susidariusi situacija – gamtos stichijų, o ne netinkamos gatvių priežiūros padarinys.
„Konkrečiai žmonių klaidos nėra, tik norėtųsi operatyvaus informacijos pasikeitimo: kiekviena tarnyba reagavo pagal save, tačiau bendro reagavimo pasigedome ir sutarėme, kad ateityje ta informacija keisimės“, – sakė jis.
S. Budino teigimu, anksčiau susirinkusi ekstremalių situacijų komisija galėjo imtis veiksmų, kurie būtų sumažinę automobilių srautą uostamiesčio gatvėse: rekomendavę neleisti vaikų į mokyklas ar koregavę viešojo transporto eismą. Sutarta, kad ateityje tokia informacija tarnybos dalysis operatyviau.
Nors viena iš priežasčių, kodėl dalis pietinės Klaipėdos dalies tapo neišvažiuojama, buvo užsikimšę nuotekų šuliniai, S. Budino teigimu, jie buvo reguliariai valomi.
„Šuliniai yra valomi – rudenį tai darome du kartus dažniau. Tačiau viskas susikaupė į vieną krūvą: pietinėje miesto dalyje turėjome ne tik lietų, bet ir sniegą. Kad visiškai nevalytų, tokių dalykų tikrai nėra“, – tikino S. Budinas.
„Pagrindinė priežastis – kolektoriai paprasčiausiai nesugebėjo sutraukti tokio vandens kiekio“, – pridūrė jis.
Iškrito pusė mėnesio normos
Kaip BNS informavo Hidrometeorologijos tarnyba, per savaitgalį Klaipėdoje iškrito pusė vidutinės mėnesio kritulių normos. Nuo penktadienio iki sekmadienio uostamiestyje iškrito 22 milimetrai kritulių, o pirmadienio naktį – antra tiek. Tai, tarnybos duomenimis, sudaro pusę lapkričio mėnesio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio – standartinės klimato normos.
Pasak meteorologų, rudenį pajūryje kartais pasitaiko nedidelėje teritorijoje fiksuojamos smarkios šlapdribos atvejų.
„Vėlyvą rudenį Baltijos pakrantėje pasitaiko lokalių smarkios šlapdribos atvejų, kai nuo dar šiltos jūros plūstantis drėgnas oras susitinka su į aukštesnius atmosferos sluoksnius įsiveržusiu šalčiu. Įsimintiniausias toks atvejis stebėtas 2008 metų lapkričio 25-osios naktį: Nidoje trumpam buvo susidariusi beveik pusmetrį siekianti sniego danga, o kaimyninėje Juodkrantėje sniego buvo vos keli centimetrai“, – BNS teigė Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
Artimiausiomis dienomis orai Klaipėdoje turėtų būti ramesni: prognozuojamas nedidelis lietus, silpnas vėjas.
S. Budino teigimu, pastarąjį kartą toks atvejis, kai Klaipėdoje buvo smarkiai apsemtos gatvės ir nukentėjo gyventojų transporto priemonės, buvo maždaug prieš 20 metų, kai buvo apsemtas senamiestis.
Kaip BNS sakė Klaipėdos apskrities Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika, vanduo mieste pirmadienio rytą sukėlė didžiules spūstis: problemų kilo ne tik dėl sunkiai išvažiuojamų gatvių, bet ir jose užgesusių automobilių, kai kur norint apvažiuoti užgesusius automobilius vairuotojams teko važiuoti šaligatviais.
Pareigūnas primena, kad per apsemtą kelio ruožą reikėtų važiuoti itin lėtai, įsitikinus, kad nėra sukelto bangavimo, kad vandens nepatektų po priekiniu automobilio dangčiu – antraip jis užgesins variklį ir automobilis liks įkalintas vandenyje. Sudėtingiausia situacija buvo Šilutės plente ir Taikos prospekte. Kelių policijos duomenimis, kai kuriuose kiemuose automobiliai buvo apsemti iki pat durelių rankenų.
Paskelbė, kur situacija sudėtingiausia
Per naktį patvinusioje Klaipėdoje situaciją vertinantis Civinity įmonių grupės bendrovės „Debreceno valda“ direktorius Vaidas Barakauskas perspėja gyventojus nesiimti patiems tvarkyti lietaus apsemtų patalpų ir laukti tai padaryti atvyksiančių tarnybų. Pasak specialisto, vanduo siekia elektros skydines, todėl kelia rimtą grėsmę.
„Užtvindytuose pastatuose yra kilusi trumpo elektros jungimo grėsmė, jis jau įvyko viename miesto darželių. Raginame gyventojus patiems nemėginti tvarkyti vandens apsemtų patalpų, nerizikuoti savo sveikata ir gyvybe – tuo jau užsiima tarnybos“, - kalbėjo specialistas.
V. Barakausko teigimu, kritiškiausia padėtis yra pietinėje Klaipėdos dalyje, Debreceno kvartale. Apie 20-ies „Debreceno valda“ administruojamų namų gyventojai yra įkalinti vandens: apsemti namų rūsiai, laiptinės. Gyventojai negali išvykti iš namų į darbus, mokyklas, darželius. Namų kiemuose plūstantis vanduo išvartė atliekų konteinerius, skandina automobilius.
„Debreceno valda“ jau ėmėsi spręsti stichijos padarinius: susisiekė su Klaipėdos elektros tinklais dėl elektros atjungimo keliuose labiausiai apsemtuose namuose. Žinoma, tai yra didelis nepatogumas gyventojams – atjungus elektrą, kai kur dėl to gali nebeveikti ir namo šildymas, tačiau svarbiausia buvo užtikrinti gyventojų saugumą. Vandens lygis, pasak V. Barakausko, pamažu slūgsta, tad specialistai yra pasiruošę atkurti elektros tiekimą bei šildymą.
Klaipėdą užklupus stichijai draudikai skaičiuoja nuostolius
Pirmadienio rytą Klaipėdą užklupusi šlapdriba bei lietus ne tik užtvindė pagrindines miesto eismo arterijas, bet ir atnešė nuostolių įmonių ir gyventojų turtui. Dėl pajūryje susidariusios situacijos BTA jau rezervavo daugiau nei 200 000 eurų klientų nuostoliams atlyginti.
„Pirmadienį klaipėdiečiams teko susidurti su tikra stichija – gūsingam vėjui nudraskius medžių lapus užsikimšo miesto nuotekų sistema, o dėl gausios šlapdribos ir lietaus dalis gatvių tapo neišvažiuojamomis. Vien iki 12 val. mums jau buvo pranešta apie užlietas patalpas, vandens pilnus rūsius, viename iš objektų dėl vandens merkimo baiminamasi, kad gali griūti kaminas. Turime informacijos ir apie skendusius automobilius“, - pirmadienio žalas Klaipėdoje vardina BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Draudikų teigimu, tai viena didžiausių nuostolių sukėlusių stichijų uostamiestyje. Miestui bandant susitvarkyti su stichijos padariniais, draudikai perspėja itin atsargiai judėti užsemtomis miesto gatvėmis, nerizikuoti, jei matote, kad automobilis gali būti apsemtas arba jei keliaujant tampa akivaizdu, jog nepavyks įveikti įprasto maršruto.
„Automobiliams skendimas itin pavojingas. Ypač tiems, kurie turi sudėtingas elektros instaliacijos sistemas. Po variklio dangčiu patekęs vanduo iš esmės paralyžiuoja automobilio darbą, o tokių žalų padarinių likvidavimas pakankamai brangus“, - sako M. E. Goliančikas.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 mln. eurų.
