• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės biudžetas patvirtintas, o finansų ministrė mus pradžiugino, kad kitąmet Lietuva skolinsis perpus mažiau nei šįmet – „tik“ 6,1 mlrd. Lt. Tačiau skolinimosi šaltiniai, atrodo, liks tie patys. Daugelis ekonomistų vėl stebėsis, kad Vyriausybė taip ir neišgirdo jų patarimų taupyti skolinantis ne tik užsienyje, bet ir vidaus rinkoje.

REKLAMA
REKLAMA

Naudojasi komerciniai bankai, bet ne valstybė

Gyventojų indėliai bankuose artėja prie 25 mlrd. Lt, be to, nemažai pinigų gyventojai dar saugo namuose. Suma įspūdinga, tačiau šiuo metu šių pinigų savininkai didelės naudos iš jų negauna. Apmaudu, kad juodai dienai sukauptus gyventojų pinigus sumažinę indėlių palūkanas sėkmingai naudoja komerciniai bankai, bet ne valstybė. „Skolintis vidaus rinkoje – geriausias būdas iš visų galimų. Juo sėkmingai naudojasi daugelis išsivysčiusių valstybių. Kodėl to nedaro Lietuvos Vyriausybė? Rimtų argumentų nerandu, todėl belieka kelti sąmokslo teoriją – kas gali paneigti galimybę, kad taip elgiamasi specialiai, siekiant piliečius dar labiau nuskurdinti?“ – sako prof. Rimvydas Jasinavičius. Žinoma, neverta tikėtis, kad vidaus rinkoje valstybė galėtų pasiskolinti visą reikiamą sumą, tačiau nors dalį – galėtų. „Naudos gautų ir gyventojai, nes obligacijų palūkanos paprastai būna didesnės nei palūkanos už indėlius. Valstybė iš įvairių šaltinių užsienyje skolinasi ir moka 6–7 proc. metinių palūkanų, o kodėl vidaus rinkoje nepasiūlo gyventojams įsigyti obligacijų, pavyzdžiui, už 5 proc. palūkanų? Manau, kad daug žmonių tokiu pasiūlymu susidomėtų. Ne tik valstybė sutaupytų, bet ir gavę didesnes palūkanas valstybės piliečiai nors šiek tiek pagyvintų vidaus rinką“, – sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas prof. Mečislovas Rondomanskas.

REKLAMA

Nauda ir praradimai

Pasvarstykime, kiek praranda vidaus rinkoje nesiskolindama valstybė ir neskolindami piliečiai. Prieš metus už terminuotus indėlius bankuose buvo mokama net iki 10 proc. metinių palūkanų. Šiuo metu daugelis bankų siūlo tik 1,5–2 proc. metinių palūkanų. Tarkime, kad valstybė kitąmet 6 mlrd. Lt nuspręstų pasiskolinti vidaus rinkoje ir gyventojai susigundytų jiems siūlomomis 5 proc. palūkanomis. Taigi gyventojai per metus už 6 mlrd. Lt terminuotų indėlių bankuose gautų apie 90 mln. Lt palūkanų, o paskolinę valstybei, t. y. įsigiję valstybės obligacijų, gautų 300 mln. Lt palūkanų. Valstybė irgi sutaupytų apie 120 mln. Lt. Nauda akivaizdi. Tačiau šiuo metu bankai gyventojų pinigus panaudoja paskoloms, už kurias prašo 8–10 proc. palūkanų. Kai kuriuose bankuose gyventojai gali įsigyti ir valstybės obligacijų bei iždo vekselių. Nors jų palūkanos didesnės nei už indėlius, tačiau per mažos patraukti gyventojų dėmesį. Pavyzdžiui, už dvejų metų trukmės valstybės obligacijas galima gauti 2,3 proc., už penkerių metų – 4,5 proc. palūkanų, o už metų trukmės iždo vekselius – tik 1,15 proc. metinių palūkanų. Investuoti į fondus, akcijas ar kitokius vertybinius popierius žmonės nesiryžta.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonėms trūksta finansinių žinių

Kodėl Vyriausybė nesivargina pasiskolinti vidaus rinkoje, o gyventojai nenori skolinti valstybei? Be paminėtų priežasčių yra dar viena – lietuviams trūksta net elementaraus finansinio išprusimo. „Septintus metus studentams dėstau asmeninių pinigų ir asmeninių investicijų valdymą, deja, norinčiųjų išmokti valdyti savo pinigus kasmet mažėja. Visuomenėje daugėja išlaikytinių. Daugėja galvojančiųjų ne kaip užsidirbti ir sėkmingai valdyti asmeninius pinigus, bet kaip iš ko nors gauti pinigų. Net universitetuose būsimieji ekonomistai mokomi tik kaip elgtis su svetimais pinigais (valstybės ar įmonių), bet ne kaip elgtis su asmeniniais pinigais“, – apgailestauja R.Jasinavičius. Tiesa, norintieji žinių suranda. Internete yra keli portalai, kuriuose teikiami patarimai, kaip investuoti. Leidžiamas žurnalas investuotojams, tačiau šalyje investuoja tik 1–1,5 proc. šalies gyventojų. O Skandinavijos šalyse net 50 proc. gyventojų investuoja asmeninius pinigus. Taip juos išsaugo nuo nuvertėjimo ir netgi gerokai padidina santaupas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skolų skaitiklis sukasi dieną ir naktį

Gruodžio 14 d., 10 val. Lietuvos valstybės skola siekė 35 477 845 126 litus, arba kiekvienas šalies gyventojas buvo skolingas po 10 878 litus ir dar kasmet turės sumokėti po 588 litus palūkanų. Tikslesnius duomenis kiekvienas galime pamatyti internete – Lietuvos valstybės skolos skaitiklis labai sparčiai sukasi dieną ir naktį. Nuo kitų metų pradžios šis skaitiklis suksis dar greičiau, nes 2011-ųjų biudžetas bus deficitinis. Jame jau numatyta, kad išlaidos viršys pajamas apie 2,5 mlrd. Lt, o skolintis teks per 6 mlrd. Lt. Daugelis finansų analitikų mano, kad teks pasiskolinti daugiau, nes abejojama, ar Vyriausybė sugebės be jokio plano, o tik pareiškusi norą, iš šešėlinės ekonomikos atkovoti visą milijardą litų. Auga ir skolos aptarnavimas. 2009 m. už valstybės skolą turėjome sumokėti 0,8 mlrd. Lt palūkanų, šįmet – 1,6 mlrd. Lt, o po dvejų metų, pasak premjero A.Kubiliaus, skolai aptarnauti jau gali tekti skirti per 4 mlrd. Lt. Valstybės pajamos tuo metu gal tebus tris kartus didesnės. Kiek ilgai tos palūkanos augs ir kada realiai mes galėsime sugrąžinti paskolas, niekas negali pasakyti. Regis, niekas tuo ir nesirūpina. Skolos bus grąžinamos dešimtmečiais, skolų našta bus perkelta ant dar negimusių šalies piliečių. Tačiau nepraraskime vilties. Štai Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis tikina, kad mūsų optimizmą turėtų kelti kaip tik netvarkingai valdoma valstybė. „Mes turime viltį kada nors turėti kompetentingą Vyriausybę. Kitos šalys šia galimybe jau pasinaudojo“, – suteikia vilties R.Kuodis.

REKLAMA

Alternatyva paskoloms užsienyje

Sigitas Bubnys, Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas

Platinti obligacijas ir skolintis iš Lietuvos piliečių Vyriausybei būtų gera alternatyva paskoloms užsienyje. Ir tokia yra. Fiziniai asmenys gali įsigyti obligacijų ir iždo vekselių, tačiau nesusidomi, nes labai nedidelės palūkanos, todėl ir nesulaukia didelio populiarumo. Visada geriau pritraukti savo piliečių pinigus, o ne skolintis ir palūkanas mokėti užsienyje. Sakoma, kad bankai už indėlius moka nedideles palūkanas. Tačiau neužmirškime, kad lietuviškos kilmės bankuose bei kredito unijose palūkanos yra didesnės, be to, šie pinigai tikrai panaudojami vidaus rinkoje, finansuojami įvairūs projektai Lietuvoje. Kita vertus, žmonės daug pinigų laiko bankuose dėl konservatyvumo, nes kitos taupymo priemonės, nors ir teikia daugiau naudos, yra labiau rizikingos. Be to, žmonėms labai trūksta finansinio švietimo.

REKLAMA

Indėliai pigūs, bet skolinama brangiai

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Nors palūkanos už indėlius sumažėjo, tačiau nesumažėjo palūkanos už paskolas. Kodėl jos tokios brangios? Paprasčiausiai bankai naudojasi susidariusia padėtimi. Stebina Bankų asociacijos prezidento tikinimai, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos bankai pinigų iš Lietuvos neišveža. Tai ką jie daro su tais pinigais? Laiko savo seifuose ir moka palūkanas už laikymą? Akivaizdu, kad bankuose pinigai nesaugomi, jie turi dirbti. Jeigu jie neskolinami Lietuvoje, tai pinigai išvežami į bankų savininkų šalis ir ten skolinami. Tokia padėtis Lietuvoje susidarė todėl, kad bankai turi monopolį ir naudojasi susidariusia padėtimi. Lietuviškos kilmės bankai arba kredito unijos yra dar labai silpni.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sunku surinkti reikiamą sumą

Mindaugas Vaičiulis, „MP Bank“ turto valdymo departamento vadovas

Valstybės obligacijų aukcionai vyksta, tačiau paklausa menka. Valstybės obligacijas aukcionuose perka bankai, pensijų bei draudimo fondai, tačiau Lietuvoje surinkti reikiamą sumą būtų sunku arba pakiltų palūkanos. Be to, nėra įpročio skolintis ir skolinti vidaus rinkoje.

Albinas ČAPLIKAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų