Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
"B.Genzelis buvo pirmoje LSDS sąrašo vietoje, bet jis nėra LSDS narys. Suprantu, kad jis nėra vienareikšmiškai vertinamas, bet dėl to LSDS vadinti komunistine nelabai išeina. Aišku, jei yra noras, tai išeina :)" (Vaidas N.)
Primenu, kad komunistine aš LSDS nevadinau.
Rašiau: "LSDS man netinka, nes ji nėra antikomunistinė."
Tie rinkėjai, kurie nori už komunistus balsuoti - jie ir balsuos už komunistus, t.y. LSDP.
Tie, kurie komunistų nekenčia kaip utėlių - nebalsuos už jūsų sąrašą, nes pirmoje jo vietoje mato seną komunistą su ilgamečiu TSKPisto stažu. Ir jums neužteks gyvenimo kad komunistų nemylintiems įrodytumėt, jog būna ir gerų komunistų, - nes tai tas pat kas aiškinti jog būna gerų kolaborantų, būna gerų išdavikų.
Primenu, kad komunistine aš LSDS nevadinau.
Rašiau: "LSDS man netinka, nes ji nėra antikomunistinė."
Tie rinkėjai, kurie nori už komunistus balsuoti - jie ir balsuos už komunistus, t.y. LSDP.
Tie, kurie komunistų nekenčia kaip utėlių - nebalsuos už jūsų sąrašą, nes pirmoje jo vietoje mato seną komunistą su ilgamečiu TSKPisto stažu. Ir jums neužteks gyvenimo kad komunistų nemylintiems įrodytumėt, jog būna ir gerų komunistų, - nes tai tas pat kas aiškinti jog būna gerų kolaborantų, būna gerų išdavikų.
Tu rašei: “man nepatinka, kad kairieji pernelyg mažai dėmesio skiria nacionalinei kultūrai, tapatumui, valstybingumui stiprinti … žodžiu tai yra principiniai dalykai, principiniai nesutarimai”.
– čia kurie kairieji taip elgiasi?! Kokioje valstybėje? Man susidaro įspūdis kad tu daug prisiskaitęs teorijos iš senų vadovėlių ir tuo gan dogmatiškai vadovaujiesi. Aš labiau linkęs manyti kad kuriant partiją kaip ir auklėjant vaiką – galima pasiekti gana įvairių spalvingų rezultatų, o ne 3 ar 5 standartinius vadovėlinius variantus (ir ne daugiau ir ne kitaip).
„klaidinga manyti, kad politinės pažiūros yra nulemtos turimo pinigų kiekio. pavyzdžiui nei mano tėvai, nei aš nesame ir niekada nebuvome pasiturintys, tačiau nuosekliai esame dešiniųjų pažiūrų“ –
- su šiom tavo mintim man vėlgi sunku sutikti. Turtingam žmogui gal ir gali patikti dešiniųjų politika: turtingus paremti mažinant pelno mokestį ir neįvedant jiems NT mokesčio (nors ir žadėto prieš rinkimus), o pensininkus paspausti mažinant pensijas (tai matome ir iš dabartinių valdančiųjų dešiniųjų). Bet kaip tokia dešiniųjų politika gali patikti ne turtuoliui?! – neįsivaizduoju.
Kai vertinam dešiniąsias partijas – kalbėkim apie jų darbus, o ne jų ideologiją (nes darbai tai yra gyvenimas, tai realu, o visa kita tik kalbos, pažadai, niekis).
Kai kalbam apie kairiuosius – kalbėkim kokie jie GALĖTŲ būti, kokie turėtų būti, - nes kairiųjų partijų Lietuvoje praktiškai nėra (sprendžiant pagal veiklą, darbus; o visa kita kaip minėjau yra niekis ir mane nelabai domina, apie ideologijas, teorijas aš nediskutuosiu, nes tai nekonkretu).
Tu rašei: “nors kairysis gali būti patriotas (kaip asmuo), vykdant kairiąją politiką jis neišvengiamai atsidurs konfliktinėje situacijoj, kurioj teks rinktis - patriotizmas, arba kairiosios politikos tikslai.”
- man kažkaip nedaeina ką turi omeny. Gal galėtum gerai pagalvojęs pateikti pavyzdžių?
– čia kurie kairieji taip elgiasi?! Kokioje valstybėje? Man susidaro įspūdis kad tu daug prisiskaitęs teorijos iš senų vadovėlių ir tuo gan dogmatiškai vadovaujiesi. Aš labiau linkęs manyti kad kuriant partiją kaip ir auklėjant vaiką – galima pasiekti gana įvairių spalvingų rezultatų, o ne 3 ar 5 standartinius vadovėlinius variantus (ir ne daugiau ir ne kitaip).
„klaidinga manyti, kad politinės pažiūros yra nulemtos turimo pinigų kiekio. pavyzdžiui nei mano tėvai, nei aš nesame ir niekada nebuvome pasiturintys, tačiau nuosekliai esame dešiniųjų pažiūrų“ –
- su šiom tavo mintim man vėlgi sunku sutikti. Turtingam žmogui gal ir gali patikti dešiniųjų politika: turtingus paremti mažinant pelno mokestį ir neįvedant jiems NT mokesčio (nors ir žadėto prieš rinkimus), o pensininkus paspausti mažinant pensijas (tai matome ir iš dabartinių valdančiųjų dešiniųjų). Bet kaip tokia dešiniųjų politika gali patikti ne turtuoliui?! – neįsivaizduoju.
Kai vertinam dešiniąsias partijas – kalbėkim apie jų darbus, o ne jų ideologiją (nes darbai tai yra gyvenimas, tai realu, o visa kita tik kalbos, pažadai, niekis).
Kai kalbam apie kairiuosius – kalbėkim kokie jie GALĖTŲ būti, kokie turėtų būti, - nes kairiųjų partijų Lietuvoje praktiškai nėra (sprendžiant pagal veiklą, darbus; o visa kita kaip minėjau yra niekis ir mane nelabai domina, apie ideologijas, teorijas aš nediskutuosiu, nes tai nekonkretu).
Tu rašei: “nors kairysis gali būti patriotas (kaip asmuo), vykdant kairiąją politiką jis neišvengiamai atsidurs konfliktinėje situacijoj, kurioj teks rinktis - patriotizmas, arba kairiosios politikos tikslai.”
- man kažkaip nedaeina ką turi omeny. Gal galėtum gerai pagalvojęs pateikti pavyzdžių?
Vardą pamiršau.
kai kur tu neįsiskaitei į mano tekstą, dėl to galvosi nesusipratimas
ką aš norėjau pabrėžti - "kairuoliškumas ir patriotizmas yra suderinamas asmeniniam lygmeny, tačiau sunkiai suderinamas ideologinėje plotmėje". nors kairysis gali būti patriotas (kaip asmuo), vykdant kairiąją politiką jis neišvengiamai atsidurs konfliktinėje situacijoj, kurioj teks rinktis - patriotizmas, arba kairiosios politikos tikslai. čia mes susiduriame su giluminiais (ideologiniais) prieštaravimais, kurie neišvengiamai išlenda į paviršių
dėl barjerų: konservatyviosios politikos šalininkams barjerai ne trukdo, o kaip tik dažnai padeda. konservatoriai yra linkę statyti barjerus, tam kad apsaugoti pamatines vertybes (jų nuomone) - valstybę, tautą, nacionalinę kultūrą ir t.t. nuo globalizacijos.
dėl istorijos: be abejo, istorija yra labai svarbi ir iš jos semiamės žinių ir patirties, nes būtent istorija patikrina idėjas, atrenka kas yra blogai, o kas gerai, kas buvo teisus, o kas klydo.
dėl kairiosios partijos susikūrimo ir jos palaikymo. Galbūt tu teisus, nors čia yra įdomių niuansų
visų pirma, praktika rodo, kad svarbiausias dalykas norint užsitikrint politinį populiarumą, yra visiškai ne ideologija, o asmenybių patrauklumas. nereikia pamiršti, kad tik nedidelė žmonių dalis turi tvirtus politinius įsitikinimus (manau tokių yra ne daugiau kaip 20 proc.). tuo tarpu net 40 proc Lietuvos visuomenės balsuoja "kaip vėjas papūs". manau kad panašios proporcijos yra ir kitos šalyse. kai tu sakai kad susikūrusi kairioji partija gautų 70 proc. palaikymą, nereikia pamirši, kad tokį pat palaikymą puikiausiai gali gauti ir dešinioji partija 9liberalų ar kokių kitų dešiniųjų)
antras dalykas: gauti didelį palaikymą per pirmus rinkimus nieko nereiškia. sunkiausia yra išsilaikyti valdžioje ir nesubyrėti, ypač po sekančių (dažniausiai nesėkmingų)rinkimų
kas dėl manęs, aš netikiu kairiosiomis idėjomis, išskyrus socialinį solidarumą. visų pirma, aš netikiu kad žmonės yra lygūs. antras dalykas - mano įsitikinimu, perdėtas rūpinimasis žmonėmis stabdo konkurenciją, iniciatyvumą ir mažina visuomenės potencialą. man nepatinka, kad kairieji pernelyg mažai dėmesio skiria nacionalinei kultūrai, tapatumui, valstybingumui stiprinti. ir čia galima dar ilgai tęsti
žodžiu tai yra principiniai dalykai, principiniai nesutarimai. klaidinga manyti, kad politinės pažiūros yra nulemtos turimo pinigų kiekio. pavyzdžiui nei mano tėvai, nei aš nesame ir niekada nebuvome pasiturintys, tačiau nuosekliai esame dešiniųjų pažiūrų
ką aš norėjau pabrėžti - "kairuoliškumas ir patriotizmas yra suderinamas asmeniniam lygmeny, tačiau sunkiai suderinamas ideologinėje plotmėje". nors kairysis gali būti patriotas (kaip asmuo), vykdant kairiąją politiką jis neišvengiamai atsidurs konfliktinėje situacijoj, kurioj teks rinktis - patriotizmas, arba kairiosios politikos tikslai. čia mes susiduriame su giluminiais (ideologiniais) prieštaravimais, kurie neišvengiamai išlenda į paviršių
dėl barjerų: konservatyviosios politikos šalininkams barjerai ne trukdo, o kaip tik dažnai padeda. konservatoriai yra linkę statyti barjerus, tam kad apsaugoti pamatines vertybes (jų nuomone) - valstybę, tautą, nacionalinę kultūrą ir t.t. nuo globalizacijos.
dėl istorijos: be abejo, istorija yra labai svarbi ir iš jos semiamės žinių ir patirties, nes būtent istorija patikrina idėjas, atrenka kas yra blogai, o kas gerai, kas buvo teisus, o kas klydo.
dėl kairiosios partijos susikūrimo ir jos palaikymo. Galbūt tu teisus, nors čia yra įdomių niuansų
visų pirma, praktika rodo, kad svarbiausias dalykas norint užsitikrint politinį populiarumą, yra visiškai ne ideologija, o asmenybių patrauklumas. nereikia pamiršti, kad tik nedidelė žmonių dalis turi tvirtus politinius įsitikinimus (manau tokių yra ne daugiau kaip 20 proc.). tuo tarpu net 40 proc Lietuvos visuomenės balsuoja "kaip vėjas papūs". manau kad panašios proporcijos yra ir kitos šalyse. kai tu sakai kad susikūrusi kairioji partija gautų 70 proc. palaikymą, nereikia pamirši, kad tokį pat palaikymą puikiausiai gali gauti ir dešinioji partija 9liberalų ar kokių kitų dešiniųjų)
antras dalykas: gauti didelį palaikymą per pirmus rinkimus nieko nereiškia. sunkiausia yra išsilaikyti valdžioje ir nesubyrėti, ypač po sekančių (dažniausiai nesėkmingų)rinkimų
kas dėl manęs, aš netikiu kairiosiomis idėjomis, išskyrus socialinį solidarumą. visų pirma, aš netikiu kad žmonės yra lygūs. antras dalykas - mano įsitikinimu, perdėtas rūpinimasis žmonėmis stabdo konkurenciją, iniciatyvumą ir mažina visuomenės potencialą. man nepatinka, kad kairieji pernelyg mažai dėmesio skiria nacionalinei kultūrai, tapatumui, valstybingumui stiprinti. ir čia galima dar ilgai tęsti
žodžiu tai yra principiniai dalykai, principiniai nesutarimai. klaidinga manyti, kad politinės pažiūros yra nulemtos turimo pinigų kiekio. pavyzdžiui nei mano tėvai, nei aš nesame ir niekada nebuvome pasiturintys, tačiau nuosekliai esame dešiniųjų pažiūrų
Tamstos kritika Marijui yra ne į temą. Jis kalba apie teorinius-istorinius kairumo ideologijos pamatus, pasaulėžiūrą, o jūs kritikuojate teksto konstrukcijas. Plepant negirdint vienas kito šildomas tik oras. Gal tai ir yra tikroji globaliojo atšilimo priežastis?
Puikus tekstas, įtikinanti logiką - kairiųjų partijų silpnumą lemia Lietuvoje įsišaknijusios liberalios idėjos. :D :D :D :D :D
Aš tau ne draugas, judošiau tu..
Antikomunistinė kairiųjų partija? Labai įdomu. Tai gaėtų būti išeitis, jei tinkamai prasukti. Labai giliai kabinate, drg. Tomai. :))
Tu teigi: “tačiau ideologiniam lygmeny patriotizmas (taip pat - tautiškumas, nacionalinė kultūra, istorija, netgi valstybė) kairiesiems nėra svarbi vertybė”, ir po to pats sau paprieštarauji: “visgi manau kad didelė dalis kairiųjų yra patriotai”.
Po to rašai: “kultūriniai (religiniai, nacionaliniai) barjerai trukdo įgyvendinti kairiosios politikos tikslus”.
Barjerai visada kam nors trukdo, tam jie ir yra barjerai.
O ar dešiniosios politikos tikslų barjerai netrukdo įgyvendinti?
Kai tu sakai, kad “kairuoliškumas ir patriotizmas … sunkiai sudera (suderinami) tarpusavyje”, aš manau jog tu taip manai tik todėl jog Lietuvos istorinė patirtis kairiosios politikos nėra turėjusi, nepažįsta. Komunistai Lietuvoje po 1940 m. buvo visų pirma NUSIKALTĖLIAI, nes tai buvo arba okupantai (priešai) arba priešo tarnai (kolaborantai) – ir todėl mes negalime kalbėti apie jokią kairiąją komunistų politiką nes nusikaltėliai nėra politikai, nusikaltėliai savo esme yra nusikaltėliai.
(Kai nusikaltėliai užgrobia televizijos stotį ZZZ ir ima rodyti velniaižin ką, kol po 2 savaičių teisėsauga atstato buvusią tvarką, tai žiūrovai vėliau vertindami stoties ZZZ populiarumą, reitingus - tą 2 savaičių laikotarpį tiesiog išmeta iš galvos, nevertina. Taip, nusikaltėliai dvi savaites buvo tapę televizininkais, kažką transliavo į eterį, bet tai nevertinama kaip televizininkų veikla, o kaip nusikaltėlių veikla).
Nusikaltėliai (komunistai) Lietuvoje valdė labai ilgai, tačiau man tai nesudaro prielaidos jų veiklą vertinti kitaip kaip nusikaltėlių veiklą ir nereikia manyti, sakyti kad komunistai vykdė tokią politiką, anokią politiką – jie vykdė nusikalstamą veiklą, nusikaltėlių veiklą ir joje aš neieškau nei kairiosios nei dešiniosios politikos. Ir kitiems nepatariu.
Norėčiau tavęs paklausti (gal ir šiek tiek paprovokuoti norėdamas): jei Lietuvoje įsikurtų normali Kairiųjų Antikomunistinė Partija - kodėl neturtingi Lietuvos žmonės (imkim 70% gyventojų nuo apačios pagal pajamas) turėtų palaikyti dešiniuosius? Nemanai kad jie palaikytų kairiuosius? Aš esu tuo tvirtai įsitikinęs.
Po to rašai: “kultūriniai (religiniai, nacionaliniai) barjerai trukdo įgyvendinti kairiosios politikos tikslus”.
Barjerai visada kam nors trukdo, tam jie ir yra barjerai.
O ar dešiniosios politikos tikslų barjerai netrukdo įgyvendinti?
Kai tu sakai, kad “kairuoliškumas ir patriotizmas … sunkiai sudera (suderinami) tarpusavyje”, aš manau jog tu taip manai tik todėl jog Lietuvos istorinė patirtis kairiosios politikos nėra turėjusi, nepažįsta. Komunistai Lietuvoje po 1940 m. buvo visų pirma NUSIKALTĖLIAI, nes tai buvo arba okupantai (priešai) arba priešo tarnai (kolaborantai) – ir todėl mes negalime kalbėti apie jokią kairiąją komunistų politiką nes nusikaltėliai nėra politikai, nusikaltėliai savo esme yra nusikaltėliai.
(Kai nusikaltėliai užgrobia televizijos stotį ZZZ ir ima rodyti velniaižin ką, kol po 2 savaičių teisėsauga atstato buvusią tvarką, tai žiūrovai vėliau vertindami stoties ZZZ populiarumą, reitingus - tą 2 savaičių laikotarpį tiesiog išmeta iš galvos, nevertina. Taip, nusikaltėliai dvi savaites buvo tapę televizininkais, kažką transliavo į eterį, bet tai nevertinama kaip televizininkų veikla, o kaip nusikaltėlių veikla).
Nusikaltėliai (komunistai) Lietuvoje valdė labai ilgai, tačiau man tai nesudaro prielaidos jų veiklą vertinti kitaip kaip nusikaltėlių veiklą ir nereikia manyti, sakyti kad komunistai vykdė tokią politiką, anokią politiką – jie vykdė nusikalstamą veiklą, nusikaltėlių veiklą ir joje aš neieškau nei kairiosios nei dešiniosios politikos. Ir kitiems nepatariu.
Norėčiau tavęs paklausti (gal ir šiek tiek paprovokuoti norėdamas): jei Lietuvoje įsikurtų normali Kairiųjų Antikomunistinė Partija - kodėl neturtingi Lietuvos žmonės (imkim 70% gyventojų nuo apačios pagal pajamas) turėtų palaikyti dešiniuosius? Nemanai kad jie palaikytų kairiuosius? Aš esu tuo tvirtai įsitikinęs.
Buvau tame mitinge. Prašiau, kad man, psichotroninio ginklo aukai, būtų leista kalbėti. Demokratijos "saugotojai" tokios teisės nesuteikė. Nenustebau - Vagnoriaus vyriausybės, tos pačios, kuri ir pradėjo politinę 1996-ųjų aferą ir mano persekiojimą, kažko kito tikėtis nereikėjo, nes tos pačios vyriausybės kancleris Čilinskas negali eiti prieš politinės aferos rengėjus ir saugotojus. O valstybėje yra baisesnių dalykų, už dabartinį ekonominį žmonių smaugimą. Tai ir teismo bylų fabrikavimas, neteisėtų ginklų taikymas prieš žmones, persekiojimas, amoralus naujos kartos auginimas yra ne mažiau baisūs dalykai už ekonominį tautos genocidą. Kita vertus, potencialiems kairiesiems politikams stuburas laužomas be ceremonijų.
Gal laikas užbaigti žaisti vien dešiniukus?