Tu teigi: “tačiau ideologiniam lygmeny patriotizmas (taip pat - tautiškumas, nacionalinė kultūra, istorija, netgi valstybė) kairiesiems nėra svarbi vertybė”, ir po to pats sau paprieštarauji: “visgi manau kad didelė dalis kairiųjų yra patriotai”.
Po to rašai: “kultūriniai (religiniai, nacionaliniai) barjerai trukdo įgyvendinti kairiosios politikos tikslus”.
Barjerai visada kam nors trukdo, tam jie ir yra barjerai.
O ar dešiniosios politikos tikslų barjerai netrukdo įgyvendinti?

Kai tu sakai, kad “kairuoliškumas ir patriotizmas … sunkiai sudera (suderinami) tarpusavyje”, aš manau jog tu taip manai tik todėl jog Lietuvos istorinė patirtis kairiosios politikos nėra turėjusi, nepažįsta. Komunistai Lietuvoje po 1940 m. buvo visų pirma NUSIKALTĖLIAI, nes tai buvo arba okupantai (priešai) arba priešo tarnai (kolaborantai) – ir todėl mes negalime kalbėti apie jokią kairiąją komunistų politiką nes nusikaltėliai nėra politikai, nusikaltėliai savo esme yra nusikaltėliai.
(Kai nusikaltėliai užgrobia televizijos stotį ZZZ ir ima rodyti velniaižin ką, kol po 2 savaičių teisėsauga atstato buvusią tvarką, tai žiūrovai vėliau vertindami stoties ZZZ populiarumą, reitingus - tą 2 savaičių laikotarpį tiesiog išmeta iš galvos, nevertina. Taip, nusikaltėliai dvi savaites buvo tapę televizininkais, kažką transliavo į eterį, bet tai nevertinama kaip televizininkų veikla, o kaip nusikaltėlių veikla).
Nusikaltėliai (komunistai) Lietuvoje valdė labai ilgai, tačiau man tai nesudaro prielaidos jų veiklą vertinti kitaip kaip nusikaltėlių veiklą ir nereikia manyti, sakyti kad komunistai vykdė tokią politiką, anokią politiką – jie vykdė nusikalstamą veiklą, nusikaltėlių veiklą ir joje aš neieškau nei kairiosios nei dešiniosios politikos. Ir kitiems nepatariu.

Norėčiau tavęs paklausti (gal ir šiek tiek paprovokuoti norėdamas): jei Lietuvoje įsikurtų normali Kairiųjų Antikomunistinė Partija - kodėl neturtingi Lietuvos žmonės (imkim 70% gyventojų nuo apačios pagal pajamas) turėtų palaikyti dešiniuosius? Nemanai kad jie palaikytų kairiuosius? Aš esu tuo tvirtai įsitikinęs.

Buvau tame mitinge. Prašiau, kad man, psichotroninio ginklo aukai, būtų leista kalbėti. Demokratijos "saugotojai" tokios teisės nesuteikė. Nenustebau - Vagnoriaus vyriausybės, tos pačios, kuri ir pradėjo politinę 1996-ųjų aferą ir mano persekiojimą, kažko kito tikėtis nereikėjo, nes tos pačios vyriausybės kancleris Čilinskas negali eiti prieš politinės aferos rengėjus ir saugotojus. O valstybėje yra baisesnių dalykų, už dabartinį ekonominį žmonių smaugimą. Tai ir teismo bylų fabrikavimas, neteisėtų ginklų taikymas prieš žmones, persekiojimas, amoralus naujos kartos auginimas yra ne mažiau baisūs dalykai už ekonominį tautos genocidą. Kita vertus, potencialiems kairiesiems politikams stuburas laužomas be ceremonijų.

karla marla paisto nesąmones... Nepastebi esmės. O kas ta New World Order?

Pažvelkim iš laisvosios rinkos ekonomistų mėgstamo taško: rinkos konkurencingumo. Šaltajam karui esant pačiame įkarštyje, o Sovietų sąjungai - vis dar sveikai, buvo galimybė [pasirinkti (bent jau teoriškai), kuria ideologija remtis. Kapitalizmui reikėjo klientų: jis turėjo siūlyti gerą produktą, paskatinimus. O Keinsizmas buvo šio poreikio išraiška, dėl kurios ir varžėsi kapitalizmas. Ruzveltas pradėjo Naująjį Kursą po Didžiosios depresijos, kurią sukėlė "laukinio" kapitalizmo "laisvoji rinka", paleista įkūrus Fed.rezerv, šiek tiek anksčiau, nei Rusijos revoliucija ir matomai tam, kad ir JAV žmonės pasiprašytų socializmo:) Taigi, Ruzveltas pradėjo Keyns' o Naująjį Kursą ne vien tam, kad įveiktų Didžiosos depresijos (laisvos rinkos sukeltos krizės) sukeltą neviltį, bet ir tam, kad pakirstų galingą komunistinį judėjimą JAV, nes žmonės, patyrę nevaldomą "laisvosios rinkos" šoką, reikalavo kitokio ekonominio modelio. Per 1932 m. prezdento rinkimus keli milijonai amerikiečių buvo suagituoti balsuoti už komunistų ir socialistų kandidatus. Kapitalizmo ateitis buvo atsidūrusi rimtame pavojuje. Reikėjo kaip mat sušvelninti rinką viešojo sektoriaus darbo vietomis, užtikrinant, kad niekas nebadaus. Tuomet buvo atstatytas "normalus kapitalizmas" - darbuotojų apsauga, pensijos, visuomenės sveikatos rūpyba ir valstybinė parama skurdžiausiems Amerikos gyventojams. Šios nuolaidos buvo padarytos galingos kairės nukenksminimui. O vėliau Maršalo planas buvo p[anaudotas kaip veiksmingausias ginklas. Po karo Vokietijos ekonomikos krizė grėsė visai Europai. Tuo metu labai daug vokiečių linko į socializmą, kad JAV vyriausybė verčiau padalino Vokietiją pusiau, nei būtų praradus ją vsą. Maršalo planas padėjo kapitalistinei sistemai įsitvirtinti, o socializmas neteko patrauklumo. ... nuo maždaug 1970 m. Amerikoje įvyksta tarsi kokia kontrevoliucija prieš Keynes ekonomistus. Ekonominio "elito" technokratai ima planuoti šoko terapijos programas slaptuose La Pazo ir Maskvos bunkeriuose...Jelcinui panaikinus Sovietų sąjungą, kapitalizmas staiga pasijuto "laisvas" pasukti pačiu negailestingiausiu keliu, ne vien Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. "Laisvoji rinka" gavo globalų monopolį. Tai buvo tikra tragedija rusams, lenkams, lietuviams ir kt., kad laikydamiesi "šoko terapijos" jhie staiga nubus "normalioje Europos valstybėje". Tos "normalios" Europos valstybės, turinčios socialinės apsaugos tinklus, darbuotojų apsaugą, galingas profesines sąjungas ir valstybinę sveikatos apsaugą, atsirado kaip komunizmo ir kapitalizmo kompromisas. Dabar, kai kompromisas tapo nebereikalingas, visų tų priemonių ir Europa verčiama nusikratyti, kaip to buvo verčiama nusikratyti Kanada, Australija ir JAV. Todėl tokios [politikos ir nebuvo numatyta diegti Rusijoj ar Rytų Europoje. Ir Šį "išlaisvinimą" nuo visųš apribojimų ėmė diegti Čikagos mokyklos, žd kilmės Miltono Friedmano ir co, t.y. neokonservatoriai, t.y. proizraelietiška žd lobby. Kaip rtik tai ir buvo Fukujamos demokratiškosios "istorijos pabaigos" žinia:)

dar kartą patikslinu - kai sakau "prieštaringi", pirmiausia turiu galvoj, kad jie sunkiai sudera (suderinami) tarpusavyje

ir būtent šis ideologinis puolimas skatina tikėti, kad pasaulinis sąmokslas egzistuoja. Antraip būtų leidžiama tautoms suartėti taikiai bendradarbiaujant, bet ne prievarta peršant New World Order.

pasakiau tai ką norėjau pasakyt - būtent "prieštaringi", o ne "priešingi". jokiu būdu neteigiu, kad kairysis negali būti patriotas (manau tokių yra nemažai), tačiau ideologiniam lygmeny patriotizmas (taip pat - tautiškumas, nacionalinė kultūra, istorija, netgi valstybė) kairiesiems nėra svarbi vertybė. kairioji ideologija iš prigimties yra internacionalinė (nenacionalinė). kairiosios politikos esmė - kuo didesnės socialinės lygiavos ir socialinių garantijų (t.y. sotaus ir aprūpinto gyvenimo kiekvienam) užtikrinimas visuomenėje, taip pat socialinių barjerų (taip pat ir nacionalinių bei kultūrinių) griovimas. negalima pamiršti, kad socialiniai (klasiniai) ir kultūriniai (religiniai, nacionaliniai) barjerai trukdo įgyvendinti kairiosios politikos tikslus

būtent todėl aš sakau, kad kairuoliškumas ir patriotizmas yra suderinamas asmeniniam lygmeny, tačiau sunkiai suderinamas ideologinėje plotmėje

visgi manau kad didelė dalis kairiųjų yra patriotai, ir tai yra gerai. kuomet kairieji atstumia patriotizmą ir tradiciją, gimsta visokios utopijos bei "internacionalinės revoliucijos" su iš to išplaukiančiom pasekmėm. tuo tarpu kuomet kairuoliškumas suplakamas su patriotizmu ideologiniam lygmeny, gimsta tokios chimeros kaip "nacionalsocializmas". sunku pasakyti kas yra blogiau

istorijos pamokų negalima pamiršti, kaip ir sveiko proto, kitaip vėl ir vėl kartosime siaubingas klaidas. būtina aiškiai suvokti, kad visos ideologijos turi stiprias ir silpnas vietas, nei viena iš jų nėra tobula ir visiems tinkanti. taip pat - kad ideologijų suplakimas, gimdant chimeras iš tarpusavyje menkai suderančių idėjų, yra labai pavojingas

kuomet kalbame apie kairuoliškumą, dažnai turime galvoje komunistus, socialistus ir socialdemokratus. tačiau neką mažiau svarbi kita kairuoliškumo srovė - kriščioniškasis kairuoliškumas (kuomet rūpininamis silpnesniaisiais ir socialinė lygiava grindžiama Kristaus mokymu). juk kaip bežiūrėsi, Kristaus socialinis mokymas iš pagrindų yra kairysis ir "nenacionalinis"

senai žinom apie šį satanistinį, kaip sakot, judėjimą. Svarbiausia, kaip teko pastebėti, visi šie "neo" (neokairė, neokonservatoriai, neoliberalai, o mūsuose klasikinių liberalų ir nėra) yra vadovaujami tų pačių globalistų ir siekia, sąmoningai ar ne, tų pačių tikslų. Būtent performuoti nacionaliniu pagrindu susiformavusias visuomenes taip, kad jos taptų multikultūrinėmis, fragmentuotomis, kad jas būtų lengva valdyti manipuliuojant ir nuolat supriešinant "mažumas'... O kadangi tautos lastelė yra šeima, tai kliūna nemažai atakų ir jai... bei meilės ir vienybės religijai - krikščionybei.

Tai tas KGBistas avinėlio kailiu jau taip pradeda pristatinėti "Naująją kairę 95", kuri yra dar baisesnė už bukus gudročius kirkilinius (mat, kirkiliniai yra tik mažaraščiai švonderiai), na, o tokie kaip N. Vasiliauskaitė, E.Koršunovas, A. Pocius ir kt., sudarantys naujųjų "mesijų" stuburą, jau seniai viešais straipsniais akivaizdžiai parodė, kad jie nėra draugiškai nusiteikę Lietuvos atžvilgiu, kad jie yra rafinuoti ir negailestingi satanistai. Mieli tautiečiai, tad atkreipkite dėmesį į "organizaciją" naujoji kairė 95 (nk95.org) ir išvadas pasidarykite patys.

Tačiau Lietuvai kaip oro reikia kairiosios partijos, kurią sukurti kol kas yra neįmanoma. Reikia bent vienos kartos pasikeitimo, kad pradėtų formuotis, iškiltų švari ir tikra Lietuvos socialdemokratų partija. Kad dabartinis "socdemų" oligarchinis monstras būtų nustumtas į politikos šiukšlyną.

O as nemanau, kad jie priesingi (ar priestaringi). Hitlerio nacionalsocialistai, pvz., buvo ir kairieji, ir nacionalistai. Zinau, kad tai ne pats geriausias pavyzdys, bet tai pirmas atejes i galva. Lietuviu fasistai, Smetonos, buvo desinieji. taip variantu gali buti visokiu, nelygu ko tuo metu tautai reikia.