S. Jakeliūnas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ministro teiginius, esą jis grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą.
„Teismo vertinimu, atsakovo nuomonė apie ieškovo vizitą į Konstitucinį Teismą, jo pobūdį ir tikslą buvo išreikšta ne siekiant žeminti, menkinti ieškovą, ar jį įžeisti, o turint pozityvų tikslą išryškinti jo, kaip politiko, veiklos trūkumus, siekiant juos paviešinti“, – BNS sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.
Teismas nusprendė, kad G. Landsbergis labai aiškiai nurodė konkrečias, tikrovę atitinkančias aplinkybes, ir joms aktualiame kontekste išsakė subjektyvų šių aplinkybių vertinimą.
Teismo sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Ginčas kilo dėl 2018 metų rugsėjį tuomet opozicijoje dirbusio parlamentaro G. Landsbergio portalo „Delfi“ laidoje apie tuometinį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką S. Jakeliūną pasakytų žodžių.
„Mane pasiekė žinios, kad BFK pirmininkas lankėsi Konstituciniame Teisme ir grasino Konstitucinio Teismo teisėjams“, – tada sakė G. Landsbergis.
Konstitucinį Teismą tuo metu buvo pasiekęs grupės Seimo narių kreipimasis dėl kaupiamosios pensijų sistemos reformos.
S. Jakeliūno teigimu, tuometinis Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas du kartus paneigė bet kokio grasinimo ar spaudimo jam faktą.
Politikas bylinėdamasis teigė, kad G. Landsbergis jį sulygino su Vengrijos ir Lenkijos valdžios veiksmais, kuriais kenkiama šių šalių teismų sistemų nepriklausomumui, o tai kenkė jo reputacijai.
