Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt
Seime Europos Sąjungos šalių parlamentų Aplinkos apsaugos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikime svarstoma, kaip geriau įgyvendinti vadinamąsias makroregionines strategijas. Pirmoji jų – prieš ketverius metus pradėta įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategija, kurios svarbiausi tikslai – apsaugoti jūrą, sujungti regioną, apimantį 8 ES šalis, vykdant energetikos ir transporto projektus.
Baltijos šalims itin svarbu bendrai veikti, pavyzdžiui, išsiliejus naftai jūroje ar ištikus kitoms nelaimėms. Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją ne tik siekiama saugoti jūrą, šio regiono ES šalys vykdo bendrus energetikos ir transporto projektus.
Vilniuje surengtame forume pabrėžta, kad į Baltijos jūros apsaugos projektus reikia įtraukti ir Rusiją, skiriant tam dalį europinių lėšų. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo, Lietuva artimiausiu metu turės ratifikuoti Helsinkio konvencijos dalį, ribojančią žemės ūkio taršą.
„Mes 2 kartus bandėme įtraukti į Seimo darbotvarkę, bet mums nepavyko, kol kas žemdirbiai su savo baimėmis, kad negalės tręšti, sulaiko. Tai klaidingas požiūris“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Dabar Baltijos regione įgyvendinama maždaug šimtas projektų. Įsibėgėja ir Dunojaus regiono šalys, mažindamos aplinkos taršą, įgyvendindamos kitus projektus. Forume akcentuota, kad labai svarbu įtikinti valstybes, kad bendri projektai naudingi ir kad reikia galvoti, ne tik kaip paimti kuo daugiau pinigų sau, bet ir kaip vienu metu vykdyti regiono projektus. Tačiau iki šiol nėra kontrolės mechanizmo, kad valstybės taip darytų.
Anot europarlamentaro Z. Balčyčio, koordinuoti makroregionines strategijas turėtų Europos Komisija. Atrenkant projektus bus atsižvelgiama, kiek jie atitinka viso regiono tikslus.
