Naujausi tyrimai, kuriuos atliko „Anti-Defamation League“, rodo, kad 36 proc. suaugusių lietuvių vadovaujasi antisemitinėmis pažiūromis, – tokie rezultatai yra blogesni nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigia, kad pati buvo labai nustebinta tokiais rezultatais.
„Apklausos rezultatai labiausiai nustebino mus pačius. Pati nesitikėjau ir kaip žmogus nelabai jaučiu antisemitizmo aplink save. Iš pradžių galvojau, gal žmonės apskritai nesuprato, ko jų klausiama, bet klausimai atrodo labai aiškūs, ir į juos atsakė žmonės iš viso pasaulio. Remiantis tais rezultatais, kas trečias iš mano aplinkos draugų turėtų nekęsti manęs ar būti įtarus mano atžvilgiu vien dėl to, kad esu žydė“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ ketvirtadienį sakė F. Kukliansky.
Pasak jos, apie antisemitizmą turėtų kalbėti ne patys žydai, o žmonės, kurie nori gyventi laisvoje demokratinėje šalyje. Be to, jos teigimu, žydai irgi galėtų būti atviresni, labiau bendrauti su kitataučiais, kad šie pamatytų, jog žydai yra tokie patys žmonės, turintys savas tradicijas, kurių nežada atsisakyti.
„Dar matau didžiulį rezervą Katalikų bažnyčioje. Juk ir dabartinis popiežius Pranciškus paskelbė nepakantumą antisemitizmui. Lietuva yra pakankamai katalikiškas kraštas, todėl Katalikų bažnyčia, bendraudama su žydų bendruomene, galėtų nuveikti labai daug“, - kalbėjo F. Kukliansky.
Ji taip pat pabrėžė, kad, siekiant išvyti antisemitizmą, holokaustą išgyvenę žydai ar jų artimieji galėtų ateiti į mokyklas ir papasakoti savas istorijas, nes gyvas žodis labai svarbus.
Apklausos duomenys parodė, kad net 74 proc. respondentų Lietuvoje sutiko, jog žydai lojalesni Izraeliui nei šaliai, kurioje dabar gyvena. 65 proc. apklaustųjų nurodė, kad žydai pernelyg daug ir plačiai kalba, kas jiems nutiko per holokaustą. 48 proc. apklausos Lietuvoje dalyvių pritarė stereotipui, jog žydams rūpi tik jų pačių gerovė. 45 proc. respondentų sutinka, kad žydai pernelyg įtakingi finansų rinkose.