Štai amerikiečių žiniasklaida, remdamasi žvalgyba, skelbia – Vladimiras Putinas nurodė tik dar labiau sustiprinti sabotažo išpuolius Europoje, nors jų mastas jau dabar stebina. Vokietijoje dronų skrydžiai, sabotažo aktai ir šnipinėjimo atvejai skaičiuojami šimtais ir net tūkstančiais.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Europoje vykstančios riaušės – Rusijos sabotažas?
Savaitgalį šimtatūkstantiniai protestai persimetė iš Prancūzijos į Italiją. Matyti, kaip riaušininkai ir vandalai siaubia Milaną.
Buvo pasirodę pranešimų, kad migrantų gaujos kviečiamos atvykti ir sukelti riaušes netoli Milano esančiame Leko mieste. Todėl vakar dalis verslų užsidarė, kai kurie barikadavosi, kad parduotuvės nebūtų nusiaubtos. O ginti miesto pasiryžo vietos futbolo ultros – jie susirinko miesto centre, skandavo šūkius, kad Lekas yra jų, ir jie jį gins.
Neaišku, ar dėl ultrų, bet migrantų gaujos mieste nesusirinko ir riaušės nekilo. O gynybos ministras pareiškė, kad tokios riaušės – ne spontaniškas veiksmas, o hibridinio karo dalis.
„Įvykiai Milane ir kitose Italijos vietose yra … hibridinio karo rezultatas“, – sakė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto.
Nors italai tiesiai neįvardijo Rusijos, tačiau kalbėdama apie Arktį, Europos Komisijos vadovė pasakė tai, kas žinoma senokai, – Rusija sėja chaosą visoje Europoje.
„Kuomet matome, kad Rusija atkuria savo karinį buvimą Arktyje, prieš kaimynines valstybes taiko hibridines strategijas ir iš esmės keičia saugumo padėtį Arktyje – tai turi poveikį visai Europos Sąjungai“, – sakė Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen.
Nerimauja ir vokiečiai – pas juos taip pat plinta kvietimai spalio paskutinę dieną išeiti į gatves. Viskas vadinama jaunosios kartos revoliucija. Raginama priešintis kapitalizmui, o tarp raginimų matosi ir sovietiniai kūjai su pjautuvais.
„Mano didžiausias nerimas ne dėl mūsų ekonomikos, ne dėl Europos Sąjungos, ne dėl Amerikos ar Kinijos. Mano didžiausias nerimas dėl Rusijos įtakos mūsų visuomenei ir kaip jiems sekasi destabilizuoti ją“, – aiškino Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Plinta kvietimai rengti revoliuciją ir Lietuvoje
Internete plinta ir kvietimai visoje Europoje rengti revoliucijas, tame tarpe ir Lietuvoje, Vilniaus Katedros aikštėje.
„Neduok Dieve, mums įvykis nors vienas panašus kaip Prancūzijoje. Keliuose miestuose, neduok Dieve. Plius dar sabotažai, kuriuos sargai gesina. Apie tai, kad mes su dronais turime milžiniškus iššūkius“, – dievagojosi „valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
„Valstiečių“ frakcija Seime išsikvietė Vidaus reikalų ministrą, tiek jam, tiek ir kitiems koalicijos partneriams jie kartoja, kad Lietuva privalo stiprinti ne tik kariuomenę, bet ir už vidaus saugumą atsakingas institucijas. O kol kas biudžete matyti, kad Vyriausybė joms prideda simboliškai – tik nedideliam algų kėlimui. Bet finansavimo, kuris tarnybas keltų į kitą lygį, nėra.
„Šis biudžetas, koks dabar yra, aš iš karto pasakau, aš už jį nebalsuosiu. Iš karto pasakau viešai. Jeigu nebus atsižvelgta, kad gynyba ir viešas vidaus saugumas yra vienas mūsų gynybos šarvas“, – sakė „valstiečių“ frakcijos narys D. Gaižauskas.
„Aš suprantu jūsų norą pasakyti, kad aš turiu dabar liepti kažkam skirti 300, 400, 500 milijonų, milijardą eurų vidaus saugumui. Aš to negaliu padaryti“, – aiškino vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Hibridinių išpuolių tik daugės
O hibridinių išpuolių įtampa, panašu, kad neatslūgs – amerikiečių „Wall Street Journal“ pranešė, kad Amerikos žvalgyba perspėja, jog V. Putinas nurodė savo tarnyboms intensyvinti sabotažą NATO valstybėse. Kremlius tiek suįžūlėjo, kad net ir po nepavykusio bandymo susprogdinti lėktuvą Leipcige, Maskva perdavė Berlynui žinutę neoficialiu kanalu, kad šis išpuolis – ne paskutinis.
„Kai matome, kad suverenitetas, teritorinis vientisumas ir taisyklės, kurios užtikrino stabilumą regione nebėra savaime suprantami dalykai, privalome veikti ir keisti savo strateginę laikyseną“, – tikino Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen.
Vokietijos žiniasklaida cituoja ir žvalgybos ataskaitą, apie išpuolių mastą šalyje nuo metų pradžios, iki rugpjūčio vidurio. Per 7 su puse mėnesio, Vokietijoje fiksuota daugiau nei tūkstantis įtartinų dronų skrydžių virš strateginės svarbos objektų, taip pat ir karinių bazių. 163 įtariami sabotažo incidentai, kurių metu gadinta infrastruktūros, energetikos įranga, taip pat pradėti ir 25 tyrimai dėl šnipinėjimo.
Į viešumą pateko ir Vokietijos kariuomenės Bundeswehro vidinis dokumentas, kuriame nurodoma, kad išpuolio Vokietijoje prieš Bundeswehrą tikimybė yra „didelė“.
„Tiesą pasakius, nėra jokios paslapties apie grėsmes, su kuriomis susiduriame iš Rusijos. Jau minėjau tą savo kalboje. Tokios informacijos šioje šalyje galima rasti kiekvieną dieną“, – sakė Vokietijos kancleris F. Merzas.
„Liūdna konstatuoti, tačiau tai tampa mūsų regiono valstybių kasdienybe. Tačiau ta kasdienybė ir rutina neturėtų atbukinti mūsų dėmesio ir mes kaip tik turėtume skirti visą dėmesį, kad būtume pasirengę tokiems sabotažo aktams“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Apie pavojus neseniai perspėjo ir britų žvalgybos tarnybos MI5 vadovas.
„Rusija išlieka agresore numeris vienas, o Putino Kremlius ir toliau aršiai puola Jungtinę Karalystę bei jos sąjungininkes. Kaip neseniai pabrėžė ne vienas valstybės vadovas, Rusijos kariuomenė ir žvalgybos tarnybos vėl intensyvina hibridinio karo veiksmus, tačiau stengiasi neperžengti NATO 5-ojo straipsnio, nes žengti tokį žingsnį jiems būtų kvailystė“, – aiškino MI5 vadovas Kenas McCallumas.
Buvęs amerikiečių CŽA vadovas jau viešai pasakė, kad vyksta slaptųjų tarnybų karas. Tačiau Lietuvos politikai reikšmingai sustiprinti saugumo departamento neplanuoja ir šiemet – prie biudžeto pridėjo tik apie 7 procentus, ir kitiems metams suplanavo 50-ies milijonų eurų biudžetą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
